Pastarųjų metų populiari tema – įvairių biokuro rūšių panaudojimas pigesnei šilumos bei elektros energijai gauti. Išteklių gausa ištirta ir tvirtinama, jog Lietuvoje resursų daugiau nei pakankamai: medienos, pramonės ir komunalinės atliekos, šiaudai, pradėję populiarėti greitai augantys energetiniai želdiniai, tarp jų ir daugiamečiai žolynai.

Pastarieji turėtų išpildyti politikų ir visuomenės lūkesčius, nes mūsų šalyje dar dirvonuoja apie 0,5 mln. ha žemės. Daugelyje šalių energetinių žolynų plantacijos biokuro žaliavai veisiamos seniai, tačiau, šilumininkų teigimu, Lietuvos energetika siejama su kietuoju biokuru ir energetinės žolės (biodujoms gaminti) vargu ar bus reikalingos.

Kolekcijos didėja

LAMMC Žemdirbystės institutas 2007-aisiais įrengė energetinių žolynų kolekciją. Tai greitesnės apyvartos kultūros, reikalaujančios įvertinti ekonominius bei ūkinius faktorius – poveikį aplinkai, dirvai bei vandens kokybei, tinkamumą mūsų klimatui, augimo spartą, sąnaudas derliui užauginti bei apdoroti ir kt.

Kaip teigia šio instituto Augalų mitybos ir agroekologijos skyriaus jaunesnioji mokslo darbuotoja Vita Tilvikienė, kolekcijoje auga daugiamečiai tradiciniai (paprastosios šunažolės, nendriniai eraičinai ir nendriniai dryžučiai, sėjamieji esparcetai, topinambai, kanapės) ir netradiciniai įvežtiniai augalai (sidos, geltonžiedžiai legėstai, drambliažolės, paprastieji ir pavėsiniai kiečiai ir kt.). Įvežtiniams augalams reikėjo numatyti tinkamiausią sėjos ir tręšimo laiką, stebėti, ar pirmosios vegetacijos metu jie nustelbia piktžoles, optimalų pjūties metą, skaičiuoti, kiek užaugina biomasės, kaip prisitaiko prie mūsų klimato, ar gerai peržiemoja.

„Sunkiau žiemojo drambliažolės, po pirmos žiemos išnyko nemažai augalų, bet likusieji auga gerai, – pasakoja V. Tilvikienė. – Vegetacijos metu įvairių augalų žaliosios masės derlingumas skyrėsi, nelygu orai. Vidutinis bendras šių augalų derlius – apie 10 t/ha sausųjų medžiagų (70-80 t/ ha žaliosios masės), dauguma jų gausiausiai dera antraisiais trečiaisiais, tik drambliažolės - ketvirtaisiais metais.“

Pasak mokslo darbuotojos, nors pas mus gerai auga dauguma įvežtinių energetinių augalų, tačiau būtina atsižvelgti į žaliosios masės paskirtį. Biodujoms gaminti tinka ir daugiametės tradicinės žolės, tad Žemdirbystės institute šiam tikslui išvesta nendrinių eraičinų veislė „Navas“.

Kalbant apie deginimą, daug kas priklauso nuo žolės apdorojimo būdo. Granulėms ir briketams tinka žoliniai nesumedėję augalai, pvz., nendriniai dryžučiai. Jeigu žolė presuojama, reikėtų labiau sumedėjusių augalų, pvz., sidų.

„Netradiciniai įvežtiniai augalai ne visada derliumi pralenkia tradicinius žolynus, bet jie perspektyvūs, daugelyje šalių kuriamos naujos derlingesnės ir atsparesnės klimato sąlygoms veislės, – sako V. Tilvikienė. – Mums reikia atrasti pačius tinkamiausius augalus, todėl 2010 m. įrengta dar kelių iš įvairių šalių įvežtų drambliažolių kolekcija. Didesniuose plotuose planuojama įrengti papildomą energetinių augalų kolekciją, kad būtų galima derinti įvairius tręšimo būdus ir atrinkti perspektyviausias augalų rūšis.“

Mokslo darbuotoja patikslina, jog tradicinių žolių sėklų turi daugelis sėklų platintojų, o netradicinių augalų sėklas ar sodinukus reikia importuoti. Lietuvoje jų sėklininkyste niekas neužsiima, nors apie tai jau kalbama.

Papildomos pajamos

Pasak Žemdirbystės instituto Augalų mitybos ir agroekologijos skyriaus jaunesniosios mokslo darbuotojos V. Tilvikienės, prasidėjus energetinių augalų tyrimams, jais susidomėjo ir žemdirbiai. Pernai deklaruota apie 237 ha nendrinių dryžučių plotų (tiksli paskirtis energetinei žaliavai ar sėkloms dar nenurodyta). Už juos mokama parama siekia 406,93 Lt/ha. Antai Saulius Daniulis (Ukmergės r. ) su UAB „Agrolitpa“ sudarė sutartį ir ekologiniame ūkyje augina apie 80 ha nendrinių dryžučių sėkloms.

„Augalai įnoringi, žolė aukšta, per 1,5 m, tad kombaino pakelta pjaunamąja nukuliamos tik jų viršūnės. Kūlimo laiką subrendusioms sėkloms pasirinkti sudėtinga, nes kiek stipresnis vėjas iš žiedynų labai greitai jas išpučia. Žalioji masė susmulkinama ir apariama“, – trumpai apibūdina nendrinių dryžučių auginimo tikslus S. Daniulis.

Saulius Žemgulys iš Klaipėdos r. nedideliame šeimos ūkyje nendrinius dryžučius 6 ha plote pasėjo prieš šešerius metus. Pasėjęs elitinę sėklą, ją daugina savoms reikmėms, o žolę džiovina, suka į ritinius ir perdirba į granules. Pasak ūkininko, šieno būna 8-10 t/ha, o išvalytų sėklų – apie 100 kg/ha. Hektarui apsėti reikia apie 12 kg sėklų, kurios kainuoja apie 800 Lt (su PVM), tačiau šie plotai auga ir dera mažiausiai 10 metų.

Augalų priežiūra nesudėtinga: tręšimas, šienavimas liepos viduryje bei rugsėjo antrąją pusę, kuomet kuliamos sėklos.

„Granules eksportuojame, apšildome ir savo namą, kurui sutaupydami nemažai lėšų. Nebereikia būti katilinės prižiūrėtoju, tik kuro katilą reikėtų pakeisti modernesniu, – pasakoja S. Žemgulys. – Nei biokurui, nei biodujoms gaminti Lietuvoje nendrinių dryžučių granulių neperka niekas, o eksportui granulių poreikis didėja.“
ŽŪB „Artumė“ (Radviliškio r.) vadovas Viktoras Krutoguzenko teigia, jog pernai nendriniais dryžučiais apsėjo 70 ha. Sėklas panaudos saviems poreikiams, nes planuoja plotus plėsti, mat paklausa granulėms ir sėkloms yra.

„Granules eksportuojame į ES ir tai duoda neblogų papildomų pajamų. Gaila, kad Lietuvoje jų mažai kam reikia, nes biodujų yra vos keli gamintojai, – pasakoja ūkio vadovas. – Pastatyti biodujų jėgainę reikia daug investicijų. Vokiečiai žadėjo jų pastatyti Mažeikių, Jurbarko ir Raseinių rajonuose, bet kalbos ir liko kalbomis.“
Bendrovės „Artumė“ plotas siekia apie 920 ha, tačiau yra atskirų nemelioruotų masyvų, kur javai prastai auga. Juose ir pasėti nendriniai dryžučiai, o daugiau plotų energetiniams žolynams bendrovė žada nuomotis.

„Kadangi šie žolynai bus eksploatuojami mažiausiai dešimt metų, produkcijos savikaina žema, juolab kad dryžučiams, kaip ir ožiarūčiams, daug trąšų nereikia, o kasmet duoda stabilų žaliosios masės derlių. Tik ožiarūčiai yra ankštiniai augalai, sėjami į smėlingas ir sausesnes dirvas, kurias papildo azoto atsargomis, – aiškina V. Krutoguzenko. – Dauguma kitų energetinių augalų dera nestabiliai, nepakenčia sausrų ir drėgmės, išskyrus pavėsinius kiečius. Tačiau jie dauginasi tik vegetatyviai, tad užsodinti didelį plotą nerealu.“

Kodėl žolynai nedomina šilumininkų?

Energetiniai augalai turėtų suteikti daugiau konkurencingumo šalies žemės ūkiui, tačiau nuomonių ir vertinimų šiais klausimais daug. Tikėtina, jog šių augalų plantacijų plėtra bus sudėtinga, nes dominuoja tradiciniai energetikos šaltiniai ir nepakankami nuosavi finansiniai ištekliai biodujų jėgainėms statyti.

Aleksandro Stulginskio universitetas (ASU) bendradarbiauja su LAMMC Žemdirbystės institutu ir atlieka kai kuriuos energetinių augalų biomasės savybių tyrimus. Kaip sako ASU Energetikos ir biotechnologijų inžinierijos instituto direktorius dr. Kęstutis Navickas, Vokietijoje daugiau nei pusė biodujų jėgainių naudoja energetinius žolynus. „Negi mes kvailesni? Juk norintiesiems statyti dujų jėgaines ne tik pinigų reikia. Jie galvoja apie biodųjų paklausą. Žaliavą paruošti nesudėtinga. Kad ir nendrinių dryžučių biomasė, beje, tinkama ir biodujoms, ir kietajam biokurui gaminti, – teigia dr. K. Navickas. – Tačiau biomasė turi būti greitai irstanti, augalai nuimami sultingi, neperaugę. Žaliavos reikės visus metus, tad ją patogiausia silosuoti. Tik siloso kokybė turi atitikti visus biodujoms gaminti taikomus reikalavimus.“

Pasak K. Navicko, skirtingų energetinių augalų žaliosios masės derliai skirtingi, bet dažniausiai prilygsta kukurūzams, o biodujų išeiga siekia 200 kub.m/t. Deginant 1 kub. m biodujų ir kaitinant vandenį gaunama 6 kW šilumos. Biodujos tinka ir elektros energijai, skystiesiems degalams gaminti, galima tiekti tiesiai į gamtinių dujų tinklus.

Kaip teigia Lietuvos biomasės energetikos asociacijos (LITBIOMA) direktorius Aleksas Jakštas, energetiniai žolynai populiarūs nebus, nes šalies energetika siejama tik su kietuoju biokuru.

„Ūkininkai gali prisidėti prie atsinaujinančių išteklių plėtros, ruošdami biokurui šiaudus, nes jų šalyje kasmet būna apie 4 mln. t. Pagal mokslininkų skaičiavimus, pusę to kiekio galima skirti energetinėms reikmėms, nors energetikos strategijoje numatyta panaudoti 0,5 mln. t šiaudų. Tačiau jiems geriau šiaudus aparti“, – įsitikinęs LITBIOMOS direktorius.

Taigi šiandien su energetiniais žolynais dirba tik mokslininkai, rezultatais domisi žemdirbiai. Gaila, kad žolynų granulės ar briketai šalies biokuro gamintojų nedomina. Nors pasaulyje „žolinė energetika“ labai populiarėja, tautiečiams biomasės energetikams ji – kaip šuniui penkta koja.

Kita vertus, neaišku, ar apskaičiuotos ir palygintos energetinių žolynų ir trumpos rotacijos želdinių (gluosnių) išlaidos jiems auginti bei apdoroti? Pagaliau ar skiriasi deginimo metu gauti šilumos kiekiai, kaip vertinami kiti ekonominiai rodikliai?

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Ūkininko patarėjas

Autoriai: Vanda Baronytė

Komentarai (0)