Saulės elektrinių burbului Lietuvoje – galutinis apynasris  (5)

Penktadienį turėtų būti galutinai įtvirtintas apynasris saulės energetikos plėtrai: nors teoriškai lieka galimybė statytis mažas saulės elektrines, atsinaujinančios energetikos atstovai sako, kad realių galimybių tam nebelieka.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) vasario 22 d. svarstys kaip keisis metodika, pagal kurią skaičiuojami elektros tarifai saulės, vėjo ir kitai atsinaujinančiai energetikai.

Esminiai pakeitimai metodikoje yra keli: VKEKK galės paskaičiuoti elektros supirkimo tarifus atsinaujinančios energetikos atstovams ne kartą per metus, o iki keturių kartų per metus, mažosios elektrinės bus ne iki 30 kilovatų (kW), kaip dabar, o iki 10 kW, nebeliks ir galimybės gauti tarifą 12-ai metų, o elektrinę statyti palaukus metus ar dvejus, kol įranga atpigs. Pagal pataisytą Atsinaujinančių išteklių energetikos (AIE) įstatymą, tarifą gamintojai gaus ne kai turės leidimą plėtrai, o kai jau bus pasistatę elektrinę ir turės leidimą gamybai.

Dar vienas svarbus pakeitimas metodikoje – tarifai saulės energetikai bus skaičiuojami vertinant didesnį jėgainių efektyvumą, o tai reiškia, kad naujoms elektrinėms bus keliami didesni reikalavimai ir siūlomi mažesni tarifai.

Mažesnės nei 10 kW – niekam nereikalingos

Lietuvos atsinaujinančios energijos gamintojų asociacijos prezidentas Ruslanas Sklepovičius sako, kad nors mažesnių galingumų jėgainės yra įteisintos, jų plėtra sustos.

„Atvirai kalbant, elektrinės iki 10 kW niekam netinka išskyrus saulės ir mikro vėjo energetiką, galbūt retais atvejais dar hidro elektrinėms, tačiau tikrai ne biomasei ir biodujoms, - dėsto jis. - Su vėju pas mus situacija yra tokia, kad mažoms vėjo elektrinėms tarifai yra per maži, bet skatinti mažųjų vėjo elektrinių kaip ir nėra logikos, jei didelės vėjo jėgainės gali gaminti kilovatvalandę (kWh) po 24,5 cento, kaip teko girdėti aukcionuose, tad kam skatinti mažus vėjo gamintojus po, pavyzdžiui, 1 litą? Nelogiška.“

Dėl to, iš esmės, jėgainių galingumas iki 10 kW lieka tik saulės elektrinėms, tačiau jų plėtros niekas neskatina, nes patikslintame AIE įstatyme nelieka kvotos saulės elektrinėms.

Ankstesnėje įstatymo versijoje buvo numatyta, kad yra suplanuota bendrąją saulės elektrinių galią šalyje padidinti iki 10 MW, neįskaitant mažųjų elektrinių, kurių įrengtoji galia ne didesnė kaip 30 kW, o tai paskatino saulės elektrinių steigimo bumą, gyventojai jas registravo net savo butuose.

„Dabar saulei kaip ir nėra vietos įstatyme, nes teoriškai net statant savo poreikiams 10 kW elektrinę nėra galimybės elektros perteklių parduoti į tinklus - tam turėtų būti kvota, o kvota jau pasibaigusi. Tiems gamintojams, kurie elektrą iš saulės energijos iš dalies gaminsis savo poreikiams kvotos nenustatė ir nesvarsto nustatyti. Grubiai kalbant, tas nustatymas iki 10 kW nieko nereiškia, nes kvotos nėra: tad jeigu tarifas būtų ir 20 centų už kilovatvalandę, jūs negalėsite statyti ir pertekliaus parduoti į tinklus, nes nėra kvotos“, - sakė R. Sklepovičius.

Tiesa, elektra galima prekiauti biržoje, tačiau tokiu atveju, jei nebelieka reikalavimo privalomai iš saulininkų supirkti perteklinę elektrą, jie energijos pardavimu turėtų rūpintis savarankiškai.

Pasak R. Sklepovičiaus, asociacija siūlė Lietuvoje taikyti danišką modelį, kai savo poreikiams pasistatę saulės elektrinę gyventojai metų pabaigoje būtų įvertinami: jei per metus jie suvartojo iš tinklo tiek elektros, kiek patys į jį patiekė, už elektrą nieko nemokama, jei suvartojo daugiau – jie susimoka, jei pateikė daugiau – perteklius yra nuperkamas už rinkos kainą.

„Tačiau tai taip pat nėra realizuota, nors iš įstatymo aiškinamojo rašto viskas atrodo ne taip jau ir blogai: siūloma gaminti elektrą tik savo poreikiams, atsisakoma brangaus skatinimo, tačiau realiai galimybių tam nėra, nebent jūs turite nuolat elektrą naudojantį objektą, kuris yra nuolat šildomas arba vėsinamas“, - paaiškina R. Sklepovičius.

Naujas laikinas tarifas

Be to, saulę ir kitus atsinaujinančius išteklius įkinkiusiems gyventojams ir įmonėms ruošiama ir naujų tarifų kategorija. Sumažinus mažųjų elektrinių galingumą, kilo problema, kaip mokėti anksčiau mažomis vadintomis elektrinėms iki 30 kW.

“Teoriškai, kaip dabar yra surašyta, pereinamasis tarifas iki 30 kW turėtų galioti iki liepos 1 d. Dabar saulei yra trys tarifai: iki 30 kW, nuo 30 kW iki 100 kW, daugiau nei 100 kW. Logiškai mąstant, po pakeitimų tarifą iki 30 kW pakeis du tarifai: iki 10 kW ir nuo 10 kW iki 30 kW – tai yra, atsiras dar viena grupė. Teoriškai, patenkantys į 10-30 kW grupę ir turintys leidimų plėtrai, turėtų turėti teisę pasistatyti elektrines nedalyvaujant aukcionuose. Taip anksčiau buvo su vėju“, - sako R.Sklepovičius.

Šiuo metu VKEKK skaičiuoja naujus tarifus, naudojantiems atsinaujinančius išteklius elektrai gaminti.

„Tačiau metodikoje mažinami ir pajėgumo koeficientai, tad tarifai mažės ne tik dėl investicijų mažėjimo, t.y. įrangos pigimo, bet ir dėl koeficientų. Pavyzdžiui, saulei buvo suskaičiuotas didžiausias tarifas aukcionui 90 centų, kuris skaičiuojant tarifus pagal grupes yra dauginamas iš koeficiento, pavyzdžiui, mažiesiems jis buvo 1,38. Tai reiškia, kad vienai grupei mokamas 38 proc. didesnis tarifas. Tačiau dabar mažiesiems koeficientas sumažėja iki 1,18. Taigi, net nepakeitus investicijų, jis sumažės nuo 1,25 iki 1,06 lito, o dar bus patikslintos investicijos ir tarifas dar sumažės“, - skaičiuoja specialistas.

Iki liepos turi padaryti bent pusę darbų

Patikslinus AIE įstatymą numatyta, kad gavę leidimus saulės elektrinių plėtrai mažiausiai pusę investicijų turi atlikti iki šių metų liepos 1 d., nespėję pabaigti projektų gali kreiptis į Energetikos ministerijos sudarytą komisiją dėl papildomų 7 mėnesių darbams užbaigti.

„Tačiau komisija dar nesudaryta. Be to, ši vieta irgi yra pakankamai slidi, nes turi būti labai aiškiai apibrėžta, kaip valdininkai priima sprendimus. Dabar jų nėra išskyrus reikalavimą investuoti ne mažiau nei 50 proc. projekto vertės, tačiau nėra pasakyta, kad komisija privalo terminą pratęsti, jei yra investuota ne mažiau nei 50 proc.”, - sako R.Sklepovičius.

Jis sako nerimaujantis, jog gali atsitikti taip, kaip su vėjo energetikos plėtra: „Įstatymą priėmė 2011 m., o aukcionai paleisti tik dabar. Tai niekas galingesnių nei 30 kW vėjo jėgainių negalėjo statytis net teoriškai, nes tai nebuvo aprašyta, tad investicijos sustojo, visi laukė.“

Energetikos ministerija yra patvirtinusi ir savo tinklalapyje paskelbusi papildomą tvarką, kaip ne didesnių kaip 30 kW galios saulės elektrinių plėtotojai iki kovo elektros tinklų operatoriui turi pateikti prievolių įvykdymo užtikrinimą.

Ministerija sako atsižvelgusi į namų ūkių poreikius

Energetikos ministerija mano, kad metodikos pakeitimai smulkiesiems elektros gamintojams bus naudingi.

"Pagal naujai priimtą AIE įstatymo pakeitimą, saulės elektrinėms iki 10 kW taikoma supaprastinta tvarka, t.y. nereikalingas leidimas plėtrai bei keliami mažesni reikalavimai išduodant leidimą gamybai. Saulės elektrinių galia sumažinta atsižvelgiant į vidutines vieno namų ūkio elektros energijos sąnaudas", - sako energetikos ministro Jaroslavo Neverovičiaus atstove spaudai paskirta Daiva Rimašauskaitė.

Ji primena, kad visiems gamintojams, kuriems jau yra išduoti leidimai gamybai, niekas nesikeičia ir galioja 12 metų skatinimo laikotarpis pagal nustatytą skatinimo tarifą.

"Visiems gamintojams, kuriems yra išduoti leidimai plėtrai - išskyrus leidimus plėtrai iki AIE įstatymo įsigaliojimo t.y., 2011 balandžio 24 d., - jų leidimai plėtrai galioja iki šių metų liepos 1 d. su galimybe pratęsti 7 mėnesiams, jeigu investuota daugiau nei 50 proc. lėšų. Šiuo atveju jiems galios 12 metų skatinimo laikotarpis ir skatinimo tarifas nustatomas tada kai gaunamas leidimas gamybai. VKEKK nustatinės skatinimo tarifą kas ketvirtį", - dėsto D. Rimašauskaitė.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: delfi.lt
Autoriai: Erika Fuks
(3)
(0)
(0)

Komentarai (5)