Gyvųjų mašinų konferencijoje pristatyta stulbinanti modernių robotų įvairovė (Video) (0)
Robotikos mokslas turi kuo nustebinti – įspūdį kiekvienam paliks plastiškai judantis humanoidas šokėjas arba robotas-menininkas, piešiantis įspūdingus portretus, kuriuos drąsiai galima pavadinti šedevrais. O kur dar robotai-gyvūnėliai, pavyzdžiui, kirstukai ar žuvys?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Išradingi inžinieriai nepailsdami kuria robotus, kiek įmanoma tobuliau pamėgdžiojančius įvairius biologinius organizmus – pavyzdžiui, žuvis, žinduolius ir netgi augalus, rašo Telegraph.co.uk. Jie stengiasi sukonstruoti mašinas, galinčias veikti kasdienėje žmonių aplinkoje ir sukurti robotų natūralumo pojūtį.
Iki šiol robotai daugiausia buvo kuriami atlikti konkrečias, technines užduotis, pavyzdžiui, įvairiose gamyklose. Įprastai jie nedirba kartu su žmonėmis, baiminantis, kad jie gali kelti pavojų savo minkštakūniams biologiniams kūrėjams.
Vis dėlto mokslininkai iš Gamtos istorijos muziejaus ir Londono mokslo muziejaus robotikos konferencijoje, skirtoje biologinių padarų įkvėptiems robotams pristatyti, pademonstravo nemažai kūrinių, galinčių tapti įprasta mūsų kasdienybės dalimi.
120 mokslininkų susirinko Gyvųjų mašinų konferencijoje pasidalinti idėjomis, kaip savo darbais įtikinamai pamėgdžioti gamtos kūrinius. Jie stengiasi semtis įkvėpimo iš gyvosios gamtos – gyvūnų, augalų ar net bakterijų – ir sukurti realistiškus robotus, galinčius veikti įprastoje aplinkoje kartu su žmonėmis. Mokslininkams, siekiantiems, kad jų kuriami robotai veiktų kuo realistiškiau, tenka pasigilinti ir į psichologiją.
Pavyzdžiui, robotas humanoidas „iCub“ pabunda nuo žmogaus prisilietimo, gali atidžiai stebėti savo judesius ar netgi šokti su savo partneriu žmogumi.
„Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl žmonės, būdami šalia robotų, jaučiasi nejaukiai, yra tai, kad robotai, kitaip nei žmonės, neskaito kūno kalbos ir į ją atitinkamai nereaguoja, jos nemėgdžioja“, – aiškina profesorius Paulas Verschure`as, dirbtinių suvokimo, emocinių ir pažinimo sistemų mokslinės grupės vadovas Pompeu Fabra universitete, Barselonoje, Ispanijoje.
„Ši mėgdžiojimo idėja robotus gali padaryti socialiai priimtinesnius. Naudojame technologiją, leidžiančią robotui intuityviai sąveikauti su mumis pagal tai, kaip jis suvokia žmogaus elgesį. Jis pasirenka atitinkamą psichologinę atsako į tai strategiją. Mes stumiamės pirmyn, robotikoje siekdami natūralumo pojūčio, bet dar laukia išties ilgas kelias tobulumo link“, – spėja mokslininkas.
Kitas įspūdį keliantis robotas – eskizus profesionaliai piešiantis „Paul“. Naudodamasis vaizdo kamera, šis menininkas stebi priešais jį ant kėdės sėdintį žmogų ir imasi piešti jo išvaizdą atitinkantį modelio portretą. Jo kūrėjas – menininkas ir mokslininkas Patrickas Tressetas iš Konstanco universiteto Vokietijoje bei Goldsmito universiteto Londone.
„Užprogramavau robotą piešti mano braižu. Beje, jis gali ne tik padaryti žmogaus, sėdinčio priešais, eskizą, bet ir nupiešti jo portretą iš atminties“, – džiaugėsi menininkas.
Dar viena konferencijoje pristatyta pažiba – robotas, besielgiantis kaip nedidukas žinduolis etruskinis kirstukas. Aplink nosį turintis jaudrius sensorinius „ūsus“ jis geba sekti kitus netoliese esančius robotus. Be to, jis gali sukurti tikslius jį supančios aplinkos žemėlapius. Mokslininkai šiuos „ūsus“ tobulina ir daro dar jautresnius, tikėdamiesi netrukus pristatyti robotą, gebantį atlikti ir kur kas delikatesnes užduotis – pavyzdžiui, pakelti dūžtančius objektus ir juos saugiai nugabenti į reikiamą vietą arba švelniai paliesti žmogų.
Kitas konferencijoje dalyvavusių mokslininkų kūrybos vaisius – robotas-žuvis, kurios jautrūs pelekai reaguoja į vandens judėjimą ir atitinkamai kontroliuoja roboto-žuvies judėjimą.
Mokslininkų iš Italų technologijos instituto dėmesio centre atsidūrė šunys ir arkliai: italams jau pavyko sukonstruoti keturkojį robotą, gebantį šuoliuoti nelygiu grindiniu ir kopti laiptais. Šis padaras gali išvystyti daugiau nei 6 km per valandą greitį ir įveikti įvairias jo kelyje pasitaikančias kliūtis. Dar vienas mokslininkų darbo rezultatas – ropojantys robotai. Čia įkvėpimo semtasi iš paprasčiausių kirminų.
O štai japonų mokslininkai sukūrė šalmą, kuris jį dėvinčiam žmogui leidžia stebėti aplinką chameleono regos principu: lyg turėtų atskirai judančius akių obuolius.
