Namų statyba iš kanapių spalių ir pluošto Lietuvoje bunda iš letargo miego. Nors šios statybinės medžiagos Australijoje bei daugumoje Europos šalių naudojamos dar nuo 1960 metų, o Azijoje bei Viduriniuosiuose Rytuose skaičiuoja tūkstantmečius, Lietuvoje žengiami tik pirmieji žingsniai. Iki šiol, kaip pastebi mokslininkai, kanapinių namų statybai koją kišo Lietuvos įstatymai, iki 2013-ųjų draudę mūsų šalies laukuose auginti pluoštines kanapes. Dabar – šis draudimas jau praeityje, taigi nuo 2014-ųjų spėjama, kad rasis vis daugiau ūkių, norinčių auginti šią perspektyvią kultūrą ir ją įvairiapusiškai panaudoti.

Nuo šiaudų perėjo prie kanapių

Jau rašėme apie Pakruojyje gyvenantį ūkininką, kuris iš kanapių pluošto ir spalių ėmėsi gaminti statybinius blokelius. Jis užsiminė ateityje planuojantis statyti ovalius namus ir jiems panaudoti gaminamą statybinę medžiagą.

Savo ruožtu Kaune jau stovi 120 kv. m namas, kurio sienų apšiltinimui panaudotas kanapių spalių užpildas. Šio namo savininkas Marius Rumpis GRYNAS.lt pasakoja iš pradžių norėjęs statyti šiaudinį namą - pasistatė karkasą, uždengė stogą, bet rudenį pritrūko šiaudų ir teko statybas pristabdyti.

„Kilo visokių abejonių, todėl per žiemą ieškojau, kokios yra alternatyvos. Susiradau kanapes kaip galbūt netgi geresnę alternatyvą už šiaudinę statybą“, - sakė pašnekovas. Anot jo, kanapių panaudojimas namo statyboje praktiškai atitinka plaušmolį. Tradicinėje statyboje plaušmoliui gauti yra naudojamas molis ir šiaudai, šiuo atveju šiaudai yra pakeisti kita organine medžiaga kanapėmis, o mineralinė medžiaga molis keičiamas kalkėmis.

„Senoviniai karkasiniai namai visoje Vakarų Europoje buvo užpildyti apšiltinimo medžiaga plaušmoliu. Vėliau pradėtos naudoti nedegtos plytos. Didžioji dalis vokiškų namų, kur karkasas matosi išorėje, yra užpildyti įvairios sudėties molio ir šiaudų mišiniu. Kanapių panaudojimas statyboje atsirado galvojant, kuo galima būtų pakeisti šį mišinį restauruojant šiuos namus. Taigi, pakeista kanapių ir kalkių mišiniu“, - trumpą priešistorę nupasakojo M. Rumpis.

Iš Latvijos - 2 vilkikai kanapių spalių

Kaunietis sako, kad namui reikalingų kanapių spalių parsivežė iš Latvijos, nes Lietuvoje jų buvo siūlomi tik maži kiekiai.

„Netoli Daugpilio yra pluoštinių augalų perdirbimo gamykla. Jos savininkas augina nemažus kiekius pluoštinės kanapės ir ją perdirba. Aš jį susiradau, pasamdžiau transportą ir atsivežiau apie 100 kubų – du vilkikus, tačiau sunaudojau apie 70 kubų“, - pasakojo M. Rumpis.

Atsivežtais kanapių spaliais vyras apšiltino namo sienas, planuoja apšiltinimą padaryti ir luboms, tačiau ne šlapiuoju, o sausuoju būdu.

Pašnekovas sako, kad šiuo metu name dar negyvena, statybas planuoja užbaigti iki kitų metų vasaros: „Sienos buvo supiltos praeitą vasarą, šios vasaros pabaigoje jau viskas praktiškai buvo išdžiūvę ir jas nutinkavau. Dabar net nesimato, iš ko namas pastatytas“, - tikino kaunietis.

Vyras pripažįsta pats dirbantis IT srityje ir nėra baigęs statybos inžinerijos mokslų, tačiau namą padedamas pagalbininkų ryžosi pasistatyti savo jėgomis. M. Rumpis turi griežtą nuomonę apie Lietuvos statybininkus - didžioji dauguma jų neturi statybos mokslų išsilavinimo, o patirtį įgyja tik dirbdami.

„Manau, kad kiekvienam žmogui, baigusiam techninius mokslus ir net turint vidurinį išsilavinimą, yra įmanoma pasistatyti sau namus, bet aišku viskas nuo žmogaus priklauso“, - svarsto vyras.

Nei labai šiltas, nei labai brangus

Nors dauguma pabrėžia, kad kanapiniai namai itin vertingi dėl šilumos savybių, M. Rumpio teigimu, namas iš kanapių pluošto nėra nei labai šiltas, nei labai brangus. „Reikėtų atskirti apie ką yra kalbama. Kanapių spaliai iš organinių medžiagų yra laikomi kaip labai šilta statybinė medžiaga, nes ji puri ir lengva. Jos kubas sveria apie šimtą kilogramų. Aš sakyčiau, kad ji artima eko vatai, nors ir yra šiek tiek laidesnė šilumai. Bet šioje statyboje spaliai sumaišomi su mineraline medžiaga, kuri yra pakankamai laidi šilumai, t. y. šalta - kalkėmis, todėl praranda didžiąją dalį savo šiluminių savybių, nors ir įgauna kitas geras savybes. […] Mano namo sienų, kurios yra pakankamai storos, šiluminė varža yra 5-6”.

Pašnekovo žiniomis, jo statomas namas iš kanapių - kol kas vienintelis Lietuvoje, taigi, susilaukiantis nemažai aplinkinių dėmesio. Vyras pabrėžia, kad statyba iš kanapių nėra brangesnė nei naudojant kitas statybines medžiagas, tačiau, kiek kainavo jo namas, jis neatskleidžia.

„Turėtų būti nei pigiau, nei brangiau, o panašios kainos kaip standartinė statyba. Žiūrint iš ko yra daroma: ar kaip aš darau – iš žalios medžiagos, ar iš blokelių, nors aišku tokiu būdu kaina bus didesnė“, - sakė M. Rumpis.

Kol kas mažai užauginama, dėl to didelės žaliavos kainos

Savo ruožtu Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mokslininkai, ne vienus metus tiriantys pluoštinių kanapių ir spalių termoizoliacines savybes ir tinkamumą naudoti jas kaip statybinę medžiagą, negaili gerų žodžių šiai ateities statybų žaliavai.

„Namuose esame apšiltinę sienas kanapių pluoštu, bet naudojome jį kaip užpildą, o ne gaminį. Institute daugiau dirbame su gaminiais, bandome pluošto tinkamumą termoizoliacinėms medžiagoms, tiriame spalių tinkamumą užpildui, termoizoliacinių plokščių, blokelių gamybai. Kiek esame išbandę, tai yra puiki medžiaga – labai mažas šilumos laidumas, geras garų pralaidumo koeficientas“, - GRYNAS.lt pasakojo VGTU Termoizoliacijos mokslo instituto, Termoizoliacinių medžiagų laboratorijos vedėjas Sigitas Vėjelis.

Mokslininko teigimu, apie tiriamos medžiagos trūkumus kalbėti sudėtinga, nes mokslininkai ieško gerųjų savybių: „Mes ieškome tik gerų savybių. Gal trūkumas būtų tik tas, kad nepakankamai užauginama ir dėl to pakankamai didelės kainos – ir pluošto, ir pačių spalių. Yra tik vienetiniai augintojai ir už tai rinka yra iškreipta“.

S. Vėjelis atviras – iš Lietuvoje matytų kanapių pluošto statybinių blokelių nė vieni nepaliko gero įspūdžio: „Kol kas jie yra pakankamai silpni, reikėtų žymiai padirbėti. Latviai kažkiek anksčiau pradėjo su kanapėmis dirbti, tai jie gal šiek tiek geriau pagamina. Jie stengiasi gaminti su kalkių rišamąja medžiaga, taigi išeina pakankami mažas stipris, didelis šilumos laidumas, žinoma, tokiu būdu išeina ekologiškesnis gaminys, bet efektyvumui gauti kol kas geriau naudoti kitus rišiklius, stipresnes medžiagas su mažesniu šilumos laidumo koeficientu“,- dėsto specialistas.

Pašnekovas sako, kad jam yra tekę girdėti, jog latviai statybinius blokelius gamina pagal šveicarų technologiją. Kol kas tų blokelių profesorius nematęs, tačiau greitu metu į laboratoriją turėtų atkeliauti keletas pavyzdžių bandymams. „Šveicarai toje srityje pažengę ir rimtai žiūri, tai jeigu ten tikrai gaminta pagal šveicarų technologiją, turėtų būti neblogos savybės“.

Daugiau namų turėtų išdygti artimiausiu metu

S. Vėjelis, paklaustas, ko Lietuvoje trūksta, kad namų statyba iš kanapių pluošto ir spalių įsibėgėtų, teigia, kad iki šiol tam labiausiai trukdė atitinkamų įstatymų nepriėmimas. Tačiau dabar pluoštines kanapes legalizavus, visi procesai turėtų įgauti pagreitį.

„Manau, kad labai greitai atsiras (tokių namų – red. past.), nes darbai vyksta įvairomis kryptimis. Jau nemažas mūsų tyrimų indėlis yra padarytas. Kol kas augintojų buvo po 6-8, nebuvo patirties, o dabar jau ir patirties visi turi... Be to, ir įstatymą mūsų valdžia labai trukdė išleisti, netgi skelbdavo, kad draudžiama auginti, nors Europos Sąjungoje (ES) seniausiai auginta ir teismuose buvo nurodyta, kad nedraustų auginti. Dabar nuo 2014-ųjų legaliai galima auginti, tai, manau, ir augintojų bus žymiai daugiau, ir žymiau daugiau bus panaudojamos tos medžiagos“, - svarstė S. Vėjelis.

Mokslininko teigimu, ateitis pluoštinėms kanapėms iš tiesų nusimato šviesi – jų termoizoliacinės savybės leidžia konkuruoti su tradicinėmis statybinėmis medžiagomis. O kadangi tai bus ekologiškas gaminys, jis gali sudaryti stiprią konkurenciją kitoms statybinėms medžiagoms.

Kanapių plaušas būtų itin vertingas ir drabužių pramonėje

S. Vėjelio kolega, VGTU Termoizoliacinių medžiagų laboratorijos vyriausiasis mokslo darbuotojas Saulius Vaitkus atkreipia dėmesį, kad nors Lietuvoje namai iš pluoštinių kanapių vis dar atrodo neįprastas dalykas, jie gana paplitę JAV, Kanadoje.

„Ir Europa perima šią tendenciją, daro tyrimus su kanapių plaušais. Kad gautum kuo geresnį rezultatą, svarbiausias yra kanapių apdirbimas. Jeigu norime gauti kuo didesnį tankį, turi būti dedami rišikliai, kurie suriša plaušą. Kai kurie rišikliai būna šiek tiek sintetiniai“, - dėsto S. Vaitkus.

Jo teigimu, šiuo metu kanapių pluošto apdirbimo technologijos yra tiek pažengusios, kad gaminys savo šiluminėmis savybėmis mažai kuo atsilieka nuo tradicinių medžiagų, o kartais netgi jas ir lenkia.

„Jeigu kanapių plaušą panaudotume ne statyboje, o, tarkime, drabužių pramonėje, galima gauti net geresnes šilumines savybes negu statyboje“, - pasakoja mokslininkas.

Plėtra – tik ūkininkų rankose

S. Vaitkus antrina kolegai S. Vėjeliui dėl kanapių pluošto panaudojimo tiek statyboje, tiek kitose srityse išplitimo bei didelio potencialo ateityje. Anot jo, viskas priklausys nuo ūkininkų – jeigu šie padidins kanapių auginimo mastus, greitu laiku galima tikėtis ir vieno kito namo iš šios statybinės medžiagos.

„Viskas priklauso nuo to, kaip ūkininkai pasės kanapes. Kiek jų bus daug. Vežtis tokias medžiagas iš kitur jau bus brangoka. Jų svoris yra mažas ir dėl to jų savikaina iškart pakyla. Yra paskaičiuota, kad perdirbimo gamykla turi būti iki 200 km atstumu”, - akcentuoja S. Vaitkus.

Anot mokslininko, kai tik ūkininkai pradės didesniais kiekiais kanapes auginti, netruks atsirasti ir perdirbimo gamyklos, nes jos paprastai yra mobilios ir pastatomos per pakankamai trumpą laiką.

„Jeigu ūkininkai turės noro dideliais kiekiais auginti, perspektyva bus didelė“, - prognozuoja VGTU dėstytojas.

Kol kas apie pluoštinių kanapių namų kainą kalbėti anksti, nes nėra jų rinkos, tačiau S. Vaitkus svarsto, kad jeigu kanapių auginimas ir perdirbimas nebus sutelkti į vienas rankas, kaina gali būti konkurencinga.

„Jeigu nebus monopolizacijos, kad kažkas pradėtų kelti žaliavos kainą, nuo to daug kas priklausys. Kai bus pakankamas kiekis pačių žaliavų, jų kainos galės drąsiai konkuruoti su šiuolaikinėmis medžiagomis. Dabar, kai nedaug kas augina, tai ir kainos yra pakankamai didelės, - sakė S. Vaitkus.

Jo teigimu, namai iš kanapių pluošto neabejotinai turi ateitį, nes yra ekologiški, pakankamai šilti ir ilgaamžiai.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Grynas.lt

Autoriai: Rūta Levickaitė

Komentarai (7)