Mokslininkai: prie „Maximos“ griuvimo Rygoje prisidėjo grunto svyravimai (0)
Nelaimę Rygoje, per kurią, įgriuvos "Maximos" stogui, žuvo 54 žmonės ir dar 7 laikomi dingusiais be žinios, paskatino tai, kad pastato statybininkai ir projektuotojai neatliko tektoninių grunto tyrimų, t. y. kokią įtaką naujam pastatui turės žemė ir poveikis šalia esančiai gatvei, o taip pat eismas gatvėje.
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Būtent šios priežastys kartu su bloga darbų kokybe turėjo įtakos, kad įvyko skaudi nelaimė. Taip mano geologinių mokslų daktaras Genadijus Anosovas, praneša portalas kasjauns.lv.
Pastatai, nors pastatyti pagal tą pačią technologiją ir esantys tokios pačios kokybės, vienoje vietoje gali prastovėti dešimtmečius, o kitoje sugriūti per porą metų. Vieno tokio pastato stogas gali atlaikyti dešimtis tonų svorio, o kito pastato stogo jokiu būdu negalima apkrauti. Daugiausiai įtakos šiuo atžvilgiu turi žemės paviršiaus rezonansas, kitaip tariant, grunto, ant kurio stovi pastatas, svyravimai.
Būtent tokie tyrimai statant prekybos centrą ir nebuvo atlikti.
Kodėl šalia esantys namai turėjo polius
„Maximos“ pastato konstrukcijų patvarumą galėjo paveikti daugybė priežasčių, kurias įvertinti galės tik ekspertai, - skelbia žurnalui „Biznes-KLASS“ stambios statybų bendrovės vadovas, panoręs neskelbti savo pavardės.
Pasak jo, yra žinoma, kad šiame mikrorajone gruntas yra nestabilus, todėl visi daugiaaukščiai namai čia pastatyti ant polių, kurie laikosi išlieka stabilūs ne dėl rėmimosi į gruntą, bet dėl šoninės trinties. Kita vertus, dviem šalia stovintiems pastatams gali būti taikomi skirtingi konstrukciniai sprendimai. Vienam pastatui reikia polių, kitam gali užtekti betoninės pagalvės.
Taip pat specialistas atkreipė dėmesį, kad po anksčiau buvusio gaisro stogo konstrukcija galėjo susilpnėti, nes metalą be jokių abejonių paveikė karštis. Ar metalinės konstrukcijos buvo keičiamos po gaisro, žinių nėra.
Pagaliau ir pats metalas galėjo turėjo defektų. „Mūsų praktikoje buvo atvejis, kai gyvenamajame name viena po kitos ėmė plyšti uždarymo sklendės. Ekspertizė parodė, kad visa armatūros partija buvo brokuota. Tiesa, pakeisti sklendes yra kur kas paprasčiau nei pakeisti ištisas stogo perdangas“, - teigė statybų sektoriaus atstovas.