Naujasis „Teo“ vadovas: spartusis internetas pasieks ir privačius namus (12)
Bendrovei „Teo LT“ praėjusių metų pabaigoje vadovauti pradėjęs Kęstutis Šliužas ketvirtadienį pristatė įmonės veiklus rezultatus ir atskleidė, kokie yra artimiausi jo vadovaujamos bendrovės planai. Vienas iš jų – sparčiojo šviesolaidinio interneto plėtra į privačius namus bei esamų interneto jungčių pralaidumo didinimas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pastaraisiais metais pastebima gana nesmagi tendencija – kadaise pasauliniuose interneto spartos reitinguose pirmavusi Lietuva liovėsi didinti duomenų perdavimo galimybes, o kitos valstybės vietoje nestovėjo, todėl dabar „NetIndex“ reitinge esame 6 vietoje pasaulyje, o bendrovės „Akamai“ sudaromuose nacionaliniuose spartos reitinguose Lietuvai vietos apskritai neatsirado, tačiau greta pasaulinių lyderių puikavosi kaimynė Latvija.
Plės spartųjį internetą į privačius namus
„Kalbant apie daugiabučius miestuose, mes šviesolaidžiu esame prijungę apie 95 proc. namų ūkių, tai šviesolaidinio interneto skvarbos tokio augimo, koks buvo, nėra ir nebus. Investicijos ateityje eis į greičio padidinimą, o ne fizinę plėtrą. Šiais metais „Teo“ daugiau orientuosis ne į tinklo vystymą daugiabučių segmente, o į plėtrą individualių namų segmente“, – apie rodiklio, kuriuo Lietuva gali didžiuotis, gerinimą kalbėjo K. Šliužas.
Tiesa, tokio ryšio plėtra į privačius namus nebus pigi ir klientams – „Teo“ kainuos griovių kasimas, šviesolaidžių užkasimas, teritorijos sutvarkymas, taigi, šiomis išlaidomis norima pasidalinti su interneto naudotojais.
Fiksuotos telefonijos naudotojų mažėjimas sustojo
„Nemanau, kad tą paslaugą [fiksuotąją telefoniją – red.] išjungsime. Tam tikram žmonių segmentui išsivystęs įprotis – jiems ganėtinai sunku sekti, ar akumuliatorius neišsikrovęs, ar yra tinklas, ar reikia stipresnio ryšio. Tas segmentas, nors ir pastoviai traukiasi, jis egzistuoja“, – sakė „Teo“ vadovas.
„Visai kas kita – verslas. Kiekviena kompanija turi telefoną, į kurį klientas gali paskambinti trumpesniu ar ilgesniu numeriu. Verslo sprendimuose balsas keisis, keis savo paskirtį ir galbūt formą. Versle einama prie VoIP (Voice over IP, balso perdavimo internetu) telefonijos, taip pat egzistuoja IT sprendimai, kurie gali sujungti balsą su klientų CRM (Customer Relationship Management, santykių su klientais valdymas) sistema, galbūt netgi su apmokėjimo sistema, jeigu reikia, balsą gali įrašyti. Manau, balsas nedings. Bet jis taps gerokai kitokiu, nei mes įpratę matyti. Jis taps labiau integruotu, o versle tokia tendencija jau yra“, – tęsė K. Šliužas.
Neapsieis be atleidimų
Nors „Teo“ vadovas pripažįsta, kad visa rinka, kurioje dirba jų įmonė, traukiasi (labiausiai tai lemia būtent fiksuoto balso perdavimo paslaugų naudotojų mažėjimas), jis džiaugėsi, kad jo bendrovės pajamos traukiasi lėčiau nei pati rinka, o ir įmonės sąnaudos mažėja sparčiau nei pajamos.
„Be abejo, toliau mažėjant pajamoms mums reikės persižiūrėti savo kaštų bazę, o tai be abejo atsilieps ir darbuotojų skaičiui“, – sakė K. Šliužas. Jis aiškino, kad sparčiai didėjant duomenų perdavimui šviesolaidinėmis, o ne varinėmis linijomis, mažės linijas aptarnaujančių darbuotojų. „Optiniam ūkiui prižiūrėti nereikia tiek darbuotojų, kaip variniam ūkiui“.
„Kitas dalykas – manau, bus struktūrinių pasikeitimų, kurie mus priartintų prie klientų. Reikėtų daugiau atskirai susifokusuoti į verslo ir privačius klientus, nes dabar mūsų struktūra yra tradicinė-funkcinė: finansai, pardavimai, rinkodara, personalas ir panašiai. Dinamiškoje situacijoje nematau, kad su tokia struktūra būtų galima užtikrinti greitą, kokybišką bendradarbiavimą tarp funkcijų ir galimybių. Tai yra kryptis, kuria keisis struktūra“, – sakė K. Šliužas.
Jau vien šiais metais, per vieną mėnesį, su „Teo“ atsisveikino apie 130 žmonių. „Manau, kad liūto dalis pasikeitimų jau tikriausiai įvyko“, – sakė įmonės vadovas.