Fantastinė lietuvių tekstilė – durpių kojinės, kelnės iš pieno (1)
Jei įsivaizduojate, kad tekstilės pramonė užsiima užuolaidų ir patalynės siuvimu, – įstrigote praeitame amžiuje arba gyvenate kažkur prie Vietnamo. Šiuolaikine tekstile yra dengtas Miuncheno oro uosto stogas, ji naudojama statant namus, iš tekstilės gaminami automobilių variklių gaubtai ir ortopediniai įtvarai. O ir audiniams naudojamas pluoštas dažnai siuvėjėlei nė nesisapnavo – viena Lietuvos įmonė jau mezga kojines iš durpių, kita iš pieno baltymų gamina drabužėlius kūdikiams.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Gaminti turime ką
„Stereotipas, kad visa tekstilė – tai buityje naudojami gaminiai – patalynė, drabužiai, užuolaidos – jau atgyvenęs. Tokia tekstilė šiandien gaminama tose šalyse, kur gamybos sąnaudos mažesnės. Europoje orientuojamasi į aukštos pridėtinės vertės produktus“, – teigia KTU Medžiagų inžinerijos katedros docentė dr. Daiva Mikučionienė.
„Žinau, kad tai gali skambėti kaip reklaminis šūkis, tačiau pastaraisiais dešimtmečiais tekstilė yra visur.“
Šį teiginį įrodančių pavyzdžių pasaulyje – gausu. Miuncheno (Vokietija) oro uosto stogas dengtas tekstile, tekstilė panaudota Keiptauno (PAR) „Green Point“ stadiono konstrukcijoms. Ji naudojama statant modernius gyvenamuosius namus ir visuomeninius pastatus.
Iš tekstilės gaminami ir automobilių variklių gaubtai, ir ortopediniai įtvarai, o tekstilės audiniams pasirenkamas netikėčiausias pluoštas – pavyzdžiui, pieno baltymai, kanapės ar durpės.
„Su medikais bendradarbiaujame kurdami ortopedinius įtvarus, o vienai įmonei pritaikėme minkštąją prietaiso, skirto ligonių reabilitacijai, dalį; tobuliname tekstilės gaminių funkcines savybes: pralaidumą orui ar atsparumą aplinkos poveikiui; tiriame naujų pluoštų panaudojimo galimybes“, – vardija KTU tekstilės inžinierių įgyvendinamus projektus D. Mikučionienė.
Vienas iš naujų lietuvių projektų yra durpių pluošto, kuris pasižymi specifinėmis savybėmis, struktūros tyrimai. Beje, viena Lietuvos įmonių iš jo jau mezga kojines. Kaip vieną įdomiausių natūralių pluoštų tekstilės inžinerijos ekspertė nurodo pieno baltymų – kazeino pluoštą. Iš jo Lietuvoje jau gaminami ypač aukštos kokybės šilko ir vilnos savybėmis pasižymintys drabužiai kūdikiams.
KTU docentė primena ir senolių Lietuvoje augintas kanapes. Kanapių pluoštas, pasak jos, yra vienas draugiškiausių aplinkai, kadangi augalas sunaudojamas visas – nuo viršūnės iki šaknų.
Viena perspektyviausių Medžiagų inžinerijos katedroje vykdomų tyrimų krypčių – nanogijų dangos, pasižyminčios tam tikromis funkcinėmis savybėmis, formavimas. Pavyzdžiui, danga su sidabro dalelėmis turi antibakterinių savybių, su jodu – tinka žaizdoms gydyti.
„Savo tyrimais siekiame pakelti funkcinės tekstilės gamybą į kitą lygį“, – teigia tekstilės inžinierė D. Mikučionienė.
„Lietuvoje šiandien išliko tos įmonės, kurios rimtai investavo į technologijas ir įrangą“, – tvirtina tekstilės įmonės „Garlita“ vadovas Juozas Martikaitis.
Tarp bendrovės siūlomų produktų – megztiniai, prisotinti vitamino E, drabužiai su UV spindulių filtru, apranga, atspari drėgmei ir dėmėms. Tekstilės įmonės vadovas sutinka, kad Lietuvos geografinė padėtis itin palanki eksportui, esame nepalyginti arčiau realizavimo rinkų nei, pavyzdžiui, Kinija, Indija ar Vietnamas, tačiau, jo nuomone, „pigias“ šalis pirmiausia lenkiame darbuotojų kvalifikacija.
„Mūsų gaminiai kokybiškesni, nes turime tikrai aukštos kvalifikacijos darbuotojų. Daugelis jų yra su aukštuoju išsilavinimu, gali bendrauti keliomis užsienio kalbomis, domisi inovacijomis ir naujausiais tyrimais, yra pajėgūs įgyvendinti projektus su Europos šalių mokslo įstaigomis", – teigia J.Martikaitis.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, tekstilės pramonė Lietuvoje yra ketvirtoji pagal eksporto apimtis. Lietuvos pramonininkų konfederacija teigia, jog per 2013-uosius tekstilės gaminių eksportas vien į Europos Sąjungos šalis padidėjo apie 18 proc.
O dirbti nėra kam
Atrodytų, kad ateitis rožėmis klota – dirbk, kurk ir džiaukis. Tik štai viena bėda – ekspertai prognozuoja, kad per artimiausius metus 40 proc. Lietuvos tekstilės pramonės specialistų išeis į pensiją. Įmonių vadovai baiminasi, kad nebus kuo juos pakeisti, nes tekstilės inžinierių kasmet parengiama vis mažiau. Jaunimas į „audėjėlius“ nesiveržia – kažkodėl vis dar populiariau rinktis vadybą, teisę ar kitus socialinius mokslus ir įgyti potencialių bedarbių specialybes.
Vienintelės Lietuvoje tekstilės inžinierius rengiančios studijų programos Kauno technologijos universitete koordinatorė D. Mikučionienė teigia, jog visi šios specialybės magistrantai jau dirba.
„Įmonės norėtų įdarbinti ir bakalauro studentus, tačiau juos dar „taupome“ – reikia skirti laiko ir mokslams“, – teigia docentė. Universitetas nuolat sulaukia užklausų ir iš kitų šalių – kvalifikuotų specialistų trūksta visoje Europoje, todėl įmonės noriai įdarbina KTU absolventus.
Tekstilės inžinerijos ekspertės nuomone, tokia situacija Europoje susidarė dėl to, kad prieš 20 metų, perkeliant gamybą į trečiojo pasaulio šalis, buvo nuspręsta atsisakyti ir specialistų rengimo. Šiandien, kai gamyba grąžinama į Senąjį žemyną, trūksta kvalifikuotų darbuotojų.
