Lietuvoje įsigalėjus karščiams vienas pavojingiausių magistralinių Vilnius–Utena kelių vairuotojams tampa didžiausiu iššūkiu: ar pavyks saugiai pravažiuoti ir nepradurti automobilio padangos, o galbūt teks baigti kelionę atsitrenkus į išlindusias betonines plokštes?

Nors su tokia situacija vairuotojams tenka susidurti kasmet vasarą, stipriai padidėjus karščiams betoninės plokštės ypač linkusios deformuotis – ne veltui socialiniame tinkle „Facebook“ vartotojai ėmė dalytis nuotrauka su pakilusiomis plokštėmis, dėl kurių kelyje susidarė tramplinas.

Plokštės pakyla iki 30 cm

Ne vienas vairuotojas keikiasi, kad kelias Vilnius–Utena – blogiausias kelias visoje šalyje ir ne veltui: nepaisant, kad betoninės kelio dangos technologija užsienyje naudojama ir iki šiol, Lietuvoje ji pripažinta kaip nepasiteisinusi.

Betoninių kelių šalyje buvo nedaug, iš viso du: A3 Vilnius–Minskas ir A14 Vilnius–Utena. Tačiau dėl ypač blogos ir susidėvėjusios kelio dangos kelias Vilnius–Minskas sutvarkytas ir pakeistas asfalto danga dar 2013 metais.

Remiantis Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) duomenimis, betoninis kelias šiuo metu yra tik Vilnius–Utena ruože ir sudaro apie 70 km.

Taigi kuo blogas betoninis kelias? Anot specialistų, toks kelias reikalauja didelės priežiūros, o tam technologijų Lietuvoje nėra, kitas dalykas – per didelius karščius betoninės plokštės pakyla.

„Yra labai rimtas betoninio kelio defektas, kuris kelia rimtą problemą: kai, esant ypač aukštai oro temperatūrai, plokštės išsiplečia tiek, kad jos susiremia viena su kita. Būna, kad tos susirėmusios plokštės iškyla, taip atsiranda lyg tramplinas. Tokių problemų būdavo anksčiau, yra ir dabar, tikėtina, kad bus ir ateityje“, – teigė LAKD Kelių priežiūros skyriaus vedėjas Henrikas Jurkuvėnas.

Vairuotojai kalba, kad betoninės plokštės gali iškilti net iki 30 cm aukščio. Nors šiuose keliuose yra įspėjamųjų ženklų, vairuotojų teigimu, važiuojant sunku ką iš tolo pastebėti, o kai jau pamatai, būna per vėlu.

Visiškai nebeatitinka visuomenės poreikių

Anot jo, vairuotojai dažnai skundžiasi dėl šio kelio, kad važiavimas primena važiavimą traukiniu, kai nuolatos lydi dundėjimas. Pirmą kartą važiuojantys net sustoja, manydami, jog važiuoja nuleista padanga.

Anot H. Jurkuvėno, taip yra, kad vasarą labiau jaučiamos temperatūrinės siūlės tarp betono plokščių, kadangi, esant aukštai oro temperatūrai, plokštės plečiasi ir išspaudžia siūlėse esančią bituminę mastiką, kuri išlenda į paviršių ir automobilio ratai labiau tai jaučia. Priešingai žiemą, kai betonas traukiasi ir bituminė mastika grįžta atgal, todėl žiemą betoninių plokščių siūlės mažiau juntamos.

Vidutiniškai per parą šiame kelyje pravažiuoja beveik 7 tūkst. automobilių ir pusė tūkstančio krovinio transporto – tai vienas intensyviausių magistralinių kelių. Specialistų teigimu, dėl itin prastos kelio būklės jis visiškai nebeatitinka visuomenės poreikių.

Saugaus eismo ekspertai pripažįsta, kad kelias Vilnius–Utena – vienas pavojingiausių kelių visoje šalyje: per pastaruosius 10 metų įvyko maždaug 150 įskaitinių eismo įvykių, užgeso apie 60 gyvybių, sužeisti 202 žmonės.

Kelio remontas Viešosios ir privačios partnerystės būdu

Seimas svarsto, ar leisti valstybei prisiimti 175,11 mln. eurų vertės įsipareigojimus, viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu rekonstruojant beveik prieš 30 metų nutiestą betoninį kelią iš Vilniaus į Uteną.

Jei rangovo konkursas bus paskelbtas greitai ir nebus skundžiamas teismams, darbus ketinama pradėti 2016 metų pradžioje. Numatoma rekonstruoti 58 kilometrų ruožą, o prižiūrima bus 72,2 kilometro (kelio ilgis – 93,65 km).

Viešosios ir privačios partnerystės projektas truks 13 metų: 3 metai skiriami atnaujinimo darbams, o dar 10 metų kelio priežiūrai. Pernai skaičiuota, kad kelio statyba turėtų kainuoti 61,44 mln. eurų (be PVM), o viso projekto vertė siektų 175,11 mln. eurų.

▲

Komentarai (12)