Graikai užsimojo iš peties: atkurs vieną iš įspūdingiausių pasaulio stebuklų - Rodo Kolosą (Video) (17)
Projekto idėja gimė sunkiausiu paskutiniosios ekonominės krizės tarpsniu Graikijoje kaip naujas lankytinas objektas, pritrauksiantis viso pasaulio turistus ir projektas, galintis sukurti tūkstančius naujų darbo vietų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Savo darbu stengiamės sugrąžinti Rodo salą ant pasaulio žemėlapio ir atsatatyti jos istorinę svarbą“, – dalinasi idėja projekto komandos nariai.
Rodo Kolosas – milžiniška graikų Saulės dievo Helijo skulptūra, stovėjusi Rodo saloje III a. pr. m. e.
Amžininkai rašė, kad vidinę figūros konstrukciją sudarė iš akmens blokų pastatyti bokštai, stovintys ant 15 metrų aukščio marmurinio postamento. Į akmens blokus buvo įkalti geležies strypai, o prie jų tvirtinamos bronzos plokštės, formuojančios skulptūros paviršių. Statyboje buvo naudojami taip pat ir perlydyti Demetrijo kariuomenės palikti metaliniai ginklai, ir apgulties bokštų konstrukcijos. Teigiama, kad iš viso buvę sunaudota 500 talentų bronzos ir 300 talentų geležies (atitinkamai maždaug 13 ir 8 tonos). Viršutinei Koloso daliai statyti buvo supiltas didelis grunto pylimas, kurį vėliau nukasė. Helijas buvo pavaizduotas kaip jaunuolis su vainiku, bet autentiška Koloso išvaizda nežinoma.
Visas skulptūros aukštis siekė apie 35 metrus (panašiai kaip ir Laisvės statula Niujorke). Darbas buvo baigtas per 12 metų – 282 m. pr. m. e. Statula išstovėjo tik 56 metus, iki 226 m. pr. m. e. (data gali būti netiksli), kai ją sugriovė žemės drebėjimas. Silpniausioji vieta pasirodė besą keliai.
Rodo Kolosas neatkartos praeities
Projekto komanda: graikų architektas Ari A. Palla, italų architektė Ombretta Iannone, ispanų civilinis inžinierius Enrique Fernández Menendez ir kt. siūlo pastatyti naują, modernią, 150 m aukščio konstrukciją, nepamėgdžiojant senovinės 35 m bronzinio švyturio skulptūros, tačiau sukeliančią šiandieniniam žmogui tokį pat susižavėjimą, kurį prieš 2200 metų kėlė Rodo Kolosas mūsų protėviams. Tai būtų svarus įnašas į istoriją ir Graikijos ekonomiką.
Projekto vertė 240-260 mln. eurų, o metinis išlaikymas – 35 mln. eurų. Projekto ekonomistų duomenimis, šio objekto lankomumas tęstusi ištisus metus, nes Graikijos klimatas tam palankus ir kasmet papildytų šios šalies biudžetą 2 milijardais eurų.
Objekto statyba truktų 3 – 4 metus ir nereikalautų uosto uždarymo.
150 metrų aukščio objekto paskirtis – muziejus, kultūros centras, biblioteka ir, žinoma, švyturys.
Unikaliam projektui – naujausi pasiekimai
Žmogaus kūno formos pastatas suprojektuotas kaip stabili ir energetiškai autonomiška struktūra.
Pastato konstrukcijos modelio sukūrimui turėtų būti panaudotos pačios naujausios statybų pramonės technologijos, t.y.BIM (informacinis statinio modeliavimas). Objektas turėtų „įdarbinti“ ir efektyviai išnaudoti atsigaminančius energijos šaltinius bei būti atsparus galimiems destruktyviems gamtos poveikiams: vėjui ir žemės drebėjimui.
Pastato konstrukcija privalo būti tvirta ir patikima. Planuojama, kad jos fasadą galėtų dengti, gaminančios elektros energiją, saulės elementų plokštės.
Vidinė pastato struktūra numatoma su tuščia erdve objekto viduryje, išdėstant muziejaus, bibliotekos ir kt. erdves bei patalpas greta sienų spirale kylant aukštyn, kad „kvapą gniaužiantis“ pastato didingumas būtų regimas ir jo viduje. Šis architektų sumanymas ne tik vizualiai pribloškiantis, bet ir pasitarnaus efektyvios kondicionavimo sistemos įrengimui.
Pastato konstrukcija į pagrindą remsis trijomis gigantiškomis atramomis, kurios susijungs viename taške apytikriai pastato viduryje ir toliau kils link pastato viršūnės jau kaip viena atrama. Tripadė atrama laikoma viena stabiliausių.
Projekte pristatyta tik viena konstrukcija, atsakinga už stabilumą vėjo ir žemės drebėjimo atveju. Šarnyrinis gravitacijos centras leis kontroliuoti dinamines pastato reakcijas į nepageidaujamus išorinius poveikius.
Panašaus ir net didesnio bei sudėtingesnio projekto įgyvendinimas įmanomas – tai įrodo kompanijos „Arup“ „Tekla Structures“ pagalba sukurtas žmogaus-pastato OVE projektas.