Metų metais žmonės reikalavo, kad „Facebook“ šalia savo garsiojo mygtuko „Patinka“ pridėtų ir mygtuką „Nepatinka“. Tačiau dėl priežasčių, kurios jau buvo aptartos anksčiau, to niekada nebus.

Vietoj to spalio mėnesį bendrovė pradėjo tikrinti šešių emocijų simbolius, pridėtus prie mygtuko „Patinka“: „myliu“, „cha cha“, „džiūgauju“ („yay“), „oho“ („wow“), „liūdžiu“ ir „pykstu“, rašo businessinsider.com.

Neseniai „Facebook“ pristatė naująsias emocijas socialinio tinklo vartotojams, išskyrus vieną – „džiūgauju“ („yay“ buvo mažai naudojamas, nes žmonėms jis pasirodė neaiškus, sakė „Facebook“ produkto vadybininkas Sammi Krugas).

„Facebook“ naujuosius simbolius, pavadintus reakcijomis, paaiškino viename tinklaraščio įraše: „Mes klausėme žmonių ir žinome, kad turi būti daugiau būdų, kaip lengvai ir greitai išreikšti savo jauseną matant kažką savo naujienų sraute. Štai kodėl šiandien pristatėme reakcijas – mygtuko „Patinka“ papildinius, kurie suteiks jums daugiau variantų greitai ir lengvai išreikšti savo reakciją į kokį nors įrašą“.

Naujuosius mygtukus galite išvysti nuspausdami ir laikydami mygtuką „Patinka“ (jei prisijungėte per išmanųjį telefoną ar planšetinį kompiuterį) arba užvedę rodyklę ant mygtuko „Patinka“ (jei naudojatės kompiuteriu). Pasirinkite norimą reakciją ir jos simbolis pasirodys po įrašu, kaip ir „Patinka“ nykštys.

nuSlėpti tikslai

„Facebook“ tvirtina, kad naujosios reakcijos suteikia vartotojams naujas galimybes komunikuoti ir išreikšti save. Žinoma, tai dalis tiesos. Vartotojai seniai skundėsi, kad „Patinka“ daugybe atvejų yra netinkamas, pavyzdžiu, kai kažkas praneša apie artimo ar mylėto žmogaus mirtį ar kai pažįstamas asmuo išrėžia savo politines pažiūras, kurios jums atrodo nepriimtinos.

Tačiau, kaip ir beveik visų „Facebook“ įrankių atveju, šios reakcijos turi dvejopą tikslą, ir šis antrasis tikslas yra susijęs su duomenimis. Kitaip tariant, dabar „Facebook“ galės kaupti ir pelnytis iš kur kas didesnio kiekio informacijos.

Žurnalo „Slate“ sausio mėnesio numeryje buvo nagrinėjama, kaip veikia „Facebook“ naujienų srauto algoritmas: kaip jis nusprendžia, ką jums rodyti srauto viršuje, kai kiekvieną kartą prisijungiate prie savo paskyros, ir kodėl įmonė jį tobulina. Trumpiau tariant, „Facebook“ pradėjo tikėti, kad ilgalaikė sėkmė priklauso nuo dar didesnio kiekio ir išsamesnių duomenų, kaip vartotojas reaguoja į įrašus, kuriuos mato savo sraute.

Įmonė gali panaudoti šiuos duomenis, kad suasmenintų kiekvieno vartotojo žinučių srautą pagal jo prioritetus – tai apsaugos nuo to, kad šis srautas niekada netaps nuobodus ir nepaskatins vartotojo sekti draugų žinutes kur nors kitur. Didelė dalis šių duomenų taip pat patenka į programas, kurios padeda „Facebook“ nuspręsti, kokias reklamas rodyti vartotojui. Mygtukas „Patinka“ nuo pat pradžių buvo esminis šių duomenų šaltinis.

Kai kažkas jūsų sraute jums patinka, jūs netiesiogiai feisbukui pasakote, kad norite tai matyti dažniau. Tačiau jei „Patinka“ yra vienintelis pasirinkimo variantas, jūs neatskleidžiate, kaip jaučiatės dėl konkretaus įrašo. Taigi pasiūlydamas vartotojams šešias reakcijos galimybes, „Facebook“ gali pradėti rinkti kur kas išsamesnius duomenis, kaip asmuo reaguoja į tam tikrą įrašą. Socialinis tinklas gali pradėti diferencijuoti žinutes pagal tai, kuo žmogus džiaugiasi, kuo žavisi, kas jį daro laimingu ar kas liūdina.

„Facebook“ tikina, kad informacijos iš reakcijų tokiam tikslui nenaudoja – kol kas. Tačiau netrukus tai pasikeis. Būtent tai liudija tinklaraščio įrašas iš „Facebook“ produktų vadovo S. Krugo: „Iš pradžių, kaip ir būdavo tuo atveju, kai kažkas paspaudžia „Patinka“, jei kažkas pasinaudos reakcijų simboliais, mes manysime, kad jie nori išvysti daugiau tokio pobūdžio įrašų. Iš pradžių nebus svarbu, ar kažkam įrašas patinka, ar įrašas nustebina, ar nuliūdina: bet kuri reakcija, panaši į „Patinka“, mus vers manyti, kad jūs norite matyti daugiau panašaus turinio. Ilgainiui tikimės nustatyti, kaip reikėtų pasverti skirtingas reakcijas, kad naujienų srautas rodytų tas istorijas, kurias žmonės nori matyti“.

Kaip tai veiks?

Per interviu S. Krugas atsisakė leistis į detales, teigdamas, kad dabartinis įmonės tikslas tėra sužinoti, kaip žmonės naudoja naująsias reakcijas, kad ateityje galėtų patobulinti šią funkciją. Tačiau kai ką galima nuspėti.

Štai viena iš idėjų: nuosavas „Facebook“ tyrimas parodė, kad naujienų srauto algoritmas gali pradžiuginti arba nuliūdinti vartotojus, rodydamas jiems didesnę dalį teigiamų arba neigiamų įrašų. Tolesni tyrimai gali padėti įmonei išsiaiškinti optimalų džiugių, liūdnų, neįtikėtinų ar linksmų įrašų derinį, kad vartotojas kiekvieną dieną norėtų tikrinti naujienų srautą. Galite interpretuoti taip kaip šiuolaikinę atšaką nuo tradicinių žiniasklaidos būdų, kuriais redaktoriai savo leidiniuose visuomet siekdavo pateikti skaitytojui sunkių naujienų, gyvenimiškų istorijų ir pramoginių žinių mišinį.

Su laiku „Facebook“ netgi galėtų pritaikyti tokį mišinį kiekvienam vartotojui. Taigi žmonės, kurie į „Facebook“ užsuka praskaidrinti nuotaiką, gali išvysti naujienų srautą, kupiną linksmų įrašų. Tie, kas iš feisbuko tikisi informacijos, iššūkių ar provokacijų, savo sraute ras pasaulio naujienų ir kontroversiškų nuomonių.

Duomenys iš reakcijų gali praversti ir „Facebook“ reklamos algoritmams. Reklamų užsakovai visuomet norėdavo sužinoti, kaip žmonės reaguoja į jų reklamas. Reakcijų mygtukai, pritaikyti feisbuko masėms, gali tapti jiems vertingu analitiniu įrankiu – kaip ir pačiam feisbukui, kuris itin stengiasi savo vartotojams rodyti tik juos dominančias reklamas.

Reklamuotojus taip pat visada domindavo leidinio turinys, kurio kontekste pasirodys jų reklama. Ateityje „Facebook“ galės užtikrinti, kad jų reklamos įsiterps tarp įrašų, kurie teikia žmonėms džiaugsmą, ar kad jos niekada nepasirodys šalia įrašų, kurie kelia pyktį.

kodėl tik šešios reakcijos?

Kad ir kokios universalios jos bebūtų, „patinka“, „cha cha“, „myliu“, „oho“, „liūdžiu“ ir „pykstu“ niekaip neapima viso žmogiškųjų emocijų spektro. Beje, daugybė kitų socialinių tinklų ar žinučių paslaugų, įskaitant „Line“, „WeChat“, „Slack“ ir net „Apple“ „iMessage“, suteikia savo vartotojams galimybę naudotis šimtais įvairiausių piešinukų. Kodėl taip nedaro „Facebook“?

Viena iš priežasčių gali būti ta, kad „Facebook“ bandymų metu pastebėjo, kad vartotojai dažniau renkasi mygtuko „Patinka“ alternatyvas, jei tų alternatyvų kiekis yra mažesnis ir patogesnis greitam paspaudimui. Pasirinkimo paradoksas rodo, kad didelis kiekis variantų paprasčiausiai nuvargina žmones. Gali būti, kad iš dalies dėl to feisbukas atsisakė „yay“.

Gilesnė priežastis gali būti ta, kad vartotojų reakcijų duomenys bus geriau struktūruoti ir lengviau įtraukiami į feisbuko algoritmus, jei bus tik saujelė variantų. Galiausiai žmonės gali reaguoti į žinutes neribota įvairove būdų, jei tiesiog jas komentuos.

„Facebook“ tikrai turi mokytis gebančių mašinų inžinierius, kurie sunkiai pluša, tobulindami natūralios kalbos supratimo algoritmus, kurie atpažintų šiuose komentaruose glūdinčius sentimentus. Tačiau tai iš tikrųjų sunki užduotis. Turint reakcijų mygtukus, „Facebook“ inžinieriams nereikia sunkiai dirbti, klasifikuojant vartotojų reakcijas į tam tikrą įrašą, nes vartotojai šį darbą padaro už juos.

Komentarai ()