Iki 2006 metų rugpjūčio mėnesio aukščiausias žinomas pasaulyje medis buvo 112 metrų aukščio visžalė sekvoja (Sequoia sempervirens), auganti Humboldto visžalių sekvojų valstijos parke Kalifornijoje, praminta Stratosferos milžinu. Šis medis yra dvigubai aukštesnis už Laisvės statulą Niujorke (neskaitant platformos). Jis taip pat aukštesnis ir už Vestminsterio laikrodžio bokštą Londone.

Tačiau šis milžinas prarado aukščiausio pasaulyje medžio titulą, kai gamtininkai Chrisas Atkinsas ir Michaelas Tayloras pamatė grupę medžių Kalifornijos visžalių sekvojų nacionaliniame parke.

Šie medžiai buvo aukštesni negu bet koks kada nors jų matytas medis. Panaudoję lazerines matavimo priemones, jie preliminariai nustatė, kad net trys medžiai yra aukštesni už Stratosferos milžiną.

Aukščiausias iš jų buvo Hyperiono vardą gavęs medis, kurio aukštis siekė įspūdingus 115 metrų. Kai C. Atkinsas su M. Tayloru paskelbė apie savo atradimą, Humboldto valstijos universiteto ekologas Stephenas Sillettas 2006 metų rugsėjo mėnesį atvyko dar kartą pamatuoti medį.

Šį kartą mokslininkai norėjo medį išmatuoti itin tiksliai, todėl panaudojo matavimo juostelę. Jie užlipo į pačią medžio viršūnę ir numetė žemyn matavimo juostelę. Visa tai nufilmavo „National Geographic“.

Tiesa, šis matavimo būdas yra vienas sunkiausių, tačiau pats tiksliausias. Kad užsiropštų į pačią viršūnę, S. Sillettas ir komanda panaudojo galingą arbaletą, kuriuo iššovė tvirtą lyną į medžio viršūnę. Naudojantis lynu buvo pritvirtinta kopimo virvė. Kai ši buvo pritvirtinta, S. Sillettas ėmė ropštis medžio viršūnės link.

Po kelių valandų buvo patvirtinta, jog tai yra pats aukščiausias medis pasaulyje, o jo tikslus aukštis siekia 115,55 metro. Įdomu yra tai, kad Hyperionas stovi iki pat šios dienos vien atsitiktinumo dėka. Maždaug pusšimčio metrų aukštyje medyje matyti įpjova, atsiradusi prieš 40 metų.

Tuo metu visi šioje vietovėje augę medžiai buvo masiškai kertami. Laimei, prezidento Jimmy Carterio administracija šią vietovę paskelbė nacionaliniu parku prieš pat medkirčiams pasiekiant Hyperiono medį. Kitoms visžalėms sekvojoms ne taip pasisekė – apie 15 procentų šių medžių buvo iškirsta, o šiandien jų belikę vos 4 procentai.

Hyperionas vis dar laikomas jaunu medžiu, kuris gana sparčiai auga. S. Sillettas mano, kad jam yra vos 600 metų, o tai prilygsta 20 metų jaunuoliui.

Visi labai tikisi, kad augalas dar ilgai augs ir klestės. Tiksli vieta, kurioje auga Hyperionas, niekada nebuvo atskleista – kad medis būtų apsaugotas nuo smalsių turistų, kurie gali mėginti kopti į jį ir taip pažeisti.

Parengta pagal „Oddity Central“

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Lrytas.lt

Komentarai ()