Nepameluosiu pasakęs, jog kai paskutinį kartą atnaujinau bevielio ryšio įrangą namuose, „Asus“ nebuvo mano kandidatų sąraše. Tačiau sužinojęs, jog „Asus“ siūlo apžvelgti patį didžiausią ir pikčiausią bevielį maršrutizatorių, susidomėjau ar beveik 400 € kainuojantis tinklo įrenginys iš tiesų yra vienas pajėgiausių namų vartotojų rinkai skirtų įrenginių.

Nors tikrai ne vienas kolega namuose naudoja būtent „Asus“ maršrutizatorius, su jais susidurti tekdavo nebent prieš kelerius metus mažose įmonėse, kai maršrutizatorius (kaip ir visa IT infrastruktūra) buvo renkama pagal moto „pigiau=geriau“. Tuomet kažkur ofiso kampe rasdavai pigiausią apdulkėjusį „Asus“/„TPLink“/„Buffalo“/„Dlink“ ar kitą įrenginį, kuris girdavosi iki 300 Mbps siekiančiais greičiais, nors siūlydavo tik 100 Mbps tinklo prievadus ir geriausiu atveju tinkamai susidorodavo su pora bevielių įrenginių.

Tačiau per daug nenukrypkime. Tai tik ganėtinai senstelėję prisiminimai apie pigiausius bevielio ryšio įrenginius. Su didėjančiais interneto greičiais ir ypač 802.11ac bevielio standarto išpopuliarėjimu, tinklo įrangos gamintojai tikrai turėjo pasistengti tobulindami savo įrangą. Jei kalbėtume apie „Asus“, pastarosios RT-AC6x ir RT-AC8x serijos yra sulaukusios nemažai teigiamų atsiliepimų. Kaip ir kiti gamintojai, „Asus“ siekia vartotojus pritraukti dideliais greičiais, papildomų funkcijų gausa ir išlaikyti paprastą, daug tinklo žinių nereikalaujantį įrangos konfigūravimą. O GT-AC5300 yra „Asus“ tinklo įrangos flagmanas, besipuikuojantis ROG logotipu. Juk tai visgi šį tą reiškia, ar ne?

Pakuotė ir komplektacija

Didelė, labai didelė dėžė. ROG serijai įprastos juoda ir raudona spalvos, logotipai, gaminio nuotrauka ir specifikacijos. Ir, be abejo, šiek tiek reklaminio teksto - vaizdas ganėtinai įprastas. O iš svorio būtų galima spėti, jog viduje „Asus“ sutalpino bent du maršrutizatorius. Bet ne, viduje tik vienas GT-AC5000, komplektas išorinių antenų (8x (!)), maitinimo šaltinis (19 V, 3,42 A), vienas poros metrų CAT5e UTP kabelis įrenginio prijungimui prie tinklo ir vartotojo vadovas bei garantinis lapas. Komplektacija įprasta ir visiškai pakankama.

Žvilgsnis iš arčiau

Jei dažniausiai įprasti „consumer“ klasės bevieliai maršrutizatoriai yra vos už delną didesni lengvi plastmasiukai, tai dydžiu ir mase nesunkiai konkuruoja su didžiausiais brangiausias „Aruba“ ar „Cisco“ verslo klasės bevielio interneto prieigos taškais, kadangi sveria daugiau nei 1,8 kilogramo (nuotraukoje palyginimui esantis latviškas RB951 atrodo visiškai mažytis).

Viršutinėje dalyje - ROG logotipas bei ne tik vizualinę, bet ir praktinę aušinimo funkciją atliekantis grotelių raštas, ant dugno - taip pat daug erdvės šilumos išsklaidymui. Kampuose esančios guminės kojelės ne tik išlaiko įrenginį stabilų, bet ir pakelia jį nuo paviršiaus maždaug 1 cm, leisdamos orui laisviau cirkuliuoti. Centrinėje dugno dalyje pateikiama informacija apie standartinius wifi SSID, reikalingą maitinimo šaltinį bei QR kodas, leisiantis iškart prisijungti prie įrenginio konfigūravimo.

Visuose keturiuose įrenginio šonuose yra po du įprastus RP-SMA lizdus antenoms. Vienoje pusėje sukoncentruoti visi įrenginio lizdai: 9 gigabitiniai tinklo prievadai, maitinimo lizdas, du USB 3.0 lizdai bei įjungimo mygtukas. Iš karto matyti, kuris prievadas numatytas interneto prijungimui (WAN), o kurie vidiniam tinklui. Virš prievadų pateikta aiški schema, kuriuos tinklo prievadus galima naudoti srauto agregavimui (LACP) ir taip gauti iki 2 Gbps pralaidumą.

Priešingoje prievadams pusėje išsirikiavę šviesos diodai: įjungimo, 2,4 GHz bevielio tinklo, 5 GHz bevielio tinklo, interneto prieigos, vidinio tinklo prievadų prieigos bei WPS.

Atskiro dėmesio nusipelno ir antenos. Taip, jos suteikia įrenginiui tą grėsmingą išvaizdą, tačiau tai tėra paprasčiausios omnidirekcinės antenos sutinkamos daugybėje įrenginių. „Asus“ visiškai nepateikia informacijos netgi apie jų signalo sustiprinimą.

Jei atidžiau pažiūrėsite į internetinių parduotuvių kainynus arba „Asus“ tinklapį, pamatysite, jog „Asus“ siūlo ir pigesnę šio maršrutizatoriaus modifikaciją - RT-AC5300. Pastarasis skiriasi nuo vyresiojo brolio perpus mažesniu NAND ir RAM kiekiu, kurie atitinkamai siekia 128 MB bei 512 MB, mažesniu procesoriaus branduolių kiekiu ir dažniu bei tinklo ir USB prievadų kiekiu (žr. nuotrauką žemiau). Sunku pasakyti, ar mažiau atminties ženkliai sumažintų maršrutizatoriaus spartą esant dideliam ugniasienės taisyklių kiekiui, QoS, DLNA ar FTP serveriui ar naudojant daugiau tinklo įrenginių, tačiau testų metu atminties sąnaudos neperkopė 400 MB ribos, kas teikia vilties, jog ir jaunesnysis „Rapture“ brolis su užduotimis turėtų susidoroti be problemų.

Nors specifikacijų lentelę galėsite apžvelgti tolesniame puslapyje, verta iškart užsiminti, jog tai ganėtinai rimtas bevielis maršrutizatorius. Jame veikia 4 branduolių procesorius. Ir nors „Asus“ apkarpiusi savo „Linux“ operacinės sistemos funkcionalumą taip, jog /proc/cpuinfo informacijos apie procesoriaus modelį nepateikia, remiantis Wikidev, naudojamas „Broadcom BCM4908“ 1.8 GHz dažnio SoC (64 bit ARMv8 instrukcijų rinkinys). Įdomu tai, jog BCM4908 palaiko 2,5 Gb Ethernet standartą. Visgi neaišku, ar viduje esantis komutatorius ir kiti komponentai leistų tinklo prievadams veikti 2,5 Gb/s pralaidumu, jau nekalbant apie tai, jog „Asus“ turėtų tai leisti savo programinėje įrangoje.

Kaip ir vis didesnis skaičius bragesnių įrenginių, „Rapture GT-AC5300“ yra 802.11ac „wave 2“ kartos įrenginys ir palaiko MU-MIMO. Bet ko gero pagrindinis ir labiausiai „premium“ segmentui būdingas bruožas, gausybė antenų. Ne, nekalbu apie tai, jog visos jos yra išorinės ir atrodo įspūdinai. Jei įprastame vidutinės klasės 802.11ac wifi maršrutizatoriuje matome vieną antenų rinkinį 5 GHz dažnių juostai ir vieną 2.4 GHz dažnių juostai, tai „Asus“ integravo trečią antenų rinkinį skirtą 5 GHz dažniui. Visi antenų rinkiniai veikia 4x4 konfigūracijoje. Pilnos įrenginio specifikacijos iš „Asus“ tinklapio pateikiamos tolimesniame lape.

Vartotojo sąsaja

Prisijungus prie maršrutizatoriaus pasitinka iš pirmo žvilgsnio neįprasta, tačiau „Asus“ ROG serijai būdinga raudona spalva. Užėjus pirmą kartą pasitinka konfigūravimo vedlys. Suvedame administratoriaus slaptažodį (tik nepasitikėkite „Asus“ slaptažodžio vertinimu - paveikslėlyje „stiprus“ slaptažodis iš tiesų yra „Test.1234“), pasirenkame veikimo režimą („Wireless router mode“), išsirenkame interneto ryšio tipą, netgi galime pasirinkti iš kelių nelietuviškų IPT ir iškart automatiškai sukonfigūruoti IPTV bei VOIP, arba tai padaryti rankiniu būdu. Toliau - bevielių tinklų SSID ir slaptažodžių konfigūravimas bei galimybė įjungti IPS. Viskas. Be didesnio vargo interneto ryšys, kai išorinis IP adresas iš paslaugų tiekėjo gaunamas automatiškai, sukonfigūruotas. Pirmas įspūdis gana neblogas.

  

  

  

Toliau atsiduriame pagrindiniame meniu, kuriame matyti tinklo statusas ir tinklo srautas realiame laike. Kairėje pusėje yra pagrindinis meniu, padalintas į dvi dalis: bendrus nustatymus ir išplėstinius nustatymus. Pirmiausiai - bendrieji.

  

  

Kaip matote, dauguma jų, bent jau žvelgiant į pavadinimus, yra susiję su žaidimais. Bet tai nebūtinai tiesa. Tarkim „Gaming IPS“. Su „gaming“ ši funkcija neturi nieko bendro. Užėję randame ganėtinai paprasto IPS nustatymus, tarp kurių ir ribotas bei nebūtinai objektyviai situaciją atspindintis maršrutizatoriaus saugumo įvertinimas, turinio filtravimo bei laiko ribojimo nustatymai. Dauguma nustatymų naudingi, tačiau su „geimingu“ neturi nieko bendro.

Panaši situacija ir su „Game Profile“ nustatymu, kuris tėra portų peradresavimo (dstnat) įrankis su iš anksto nustatytais portais, kuriuos naudoja kai kurie (dažniausiai seni) žaidimai.

„Game Private Network“ yra kiek įdomesnė funkcija, paremta WTFast paslauga, leidžiančia kai kuriais atvejais sumažinti tinklo vėlinimą, jei įprastai žaidimo serverius pasiekiate „neoptimaliu“ maršrutu. WTFast iš esmės leidžia jungtis į jų VPN'ą ir per juos pasiekti žaidimų serverius kitais maršrutais. Kai kuriais (labai retais) atvejais, jei interneto paslaugų tiekėjas sugalvojo, jog žaidimo serverius Amsterdame nuo šiol pasieksite per Bangalorą, tai galbūt ir gali nurėžti kelias ar keliolika milisekundžių, tačiau normaliomis sąlygomis gana sunku įsivaizduoti teigiamą tokios paslaugos poveikį. Iš kitos pusės, WTFast gali būti naudojamas tiesiog kaip VPN paslaugos tiekėjas.

  

VPN skiltyje „Asus“ leidžia maršrutizatoriuje paleisti PPTP (nerekomenduojamas dėl silpno saugumo) arba OpenVPN serverį. „Fusion VPN“ skyrelyje pateikiama galimybė sukonfigūruoti VPN klientus (L2TP, PPTP arba Open VPN). „Fusion VPN“ taip pat leidžia konfigūruoti išimtis, kada jungtis nenaudojant VPN kliento.

  

„Traffic analyzer“ funkcija leidžia sekti labiausiai lankomus šaltinius internete bei juos pasiekiančius klientus, taip pat stebėti srautą pagal prievadus.

  

„Game Boost“ pavadinimu pavadinta QoS nustatymų skiltis. „Asus“ siūlo kelis skirtingus QoS veikimo modelius, tokius kaip tinklo srauto tipo atpažinimą ir prioritetizavimą pagal jo tipą ar individualų srauto ribojimą atskiriems įrenginiams.

  

Gana įdomu, jog šalia bendrų nustatymų atsirado ir visas rinkinys Wifi įrankių, skirtų eterio užimtumui bei trikdžių stebėjimui. Sveikintinas priedas, tačiau, mano manymu, jo vieta kiek kitur. Kiek pastebėjus aplinkinius įrenginius galima susidaryti gana objektyvų vaizdą apie kanalų užimtumą ar pašalinius trikdžius.

  

  

„Network Map“ skiltyje randame informaciją apie šiuo metu tinkle prijungtus įrenginius, taip pat apie maršrutizatoriaus būklę.

  

Ugniasienės skilties nustatymai truputį klaidina. Čia lyg ir kalbama ir apie IPv4, ir IPv6 nustatymus, tačiau į „destination“ laukelį suvedus IPv4 adresą, išmetamas klaidos pranešimas, jog įvestas nevalidus IP adresas. „Asus“ galėtų kiek patikslinti meniu ir patį klaidos pranešimą.

  

  

  

  

Konfigūravimo scenarijai

Kadangi vienas iš pagrindinių namų vartotojas skirtos tinklo įrangos savybių yra lengvas konfigūravimas, GT-AC5300 naudojimo paprastumas išbandytas keliais atvejais:

Pirmasis bandomas scenarijus - išmanioji televizija. Pavyzdiniai nustatymai - Telia IPTV. Kadangi „Telia“ išmaniąją televiziją tiekia atskiru VLAN'u (VLAN6), WAN prievade gaunamą „tagintą“ VLANą reikia „nutaginti“ ir perduoti į kažkurį prievadą. Pirminiame interneto konfigūravimo vedlyje Asus siūlo nurodyti kokiu VLANu tiekiama televizija ir kuriam fiziniam prievadui. Atskirai IP televivizijos VLANą sukonfigūruoti taip pat paprasta. Deja, visiškai laisvo VLAN konfigūravimo galimybių Asus nepateikia.

4G ryšio testavimui pirmiausiai prijungiau patį pigiausią pirkimo metu internetinėse parduotuvėse rastą „MLife ML700 LTE“ modemą. Po apie pora minučių trukusio aptikimo ir pirminio konfigūravimo proceso rezultatas buvo šnipštas. Įrenginys nebuvo aptiktas, ir interneto ryšio taip ir negavau. Greitas pasikrapštymas po nustatymus situacijos taip pat nepagerino. Nieko baisaus. Sunku tikėtis, kad maršrutizatorius tiesiog veiks su bet kokiu USB modemu. Toliau eilėje - „Xiaomi Redmi 4“ „USB tethering“ režimu. „Asus GT-AC5300“ palaiko „Android“ įrenginius kaip USB modemus. Šįkart problemų nekilo. Po pirminio sukonfigūravimo ryšys atsirado maždaug po minutės.

LTE modemas gali būti panaudojamas ir kaip atsarginis interneto ryšio kanalas. Ši funkcija taip pat veikė be didesnių problemų. Kanalo perjungimas netekus laidinio ryšio, žinoma, nėra nepastebimas, tačiau savo darbą atlieka. Ryšio egzistavimui maršrutizatorius naudoja ICMP paketų siuntimą (ping) į pasirinktą tinklo adresą ir leidžia pasirinkti, kiek paketų iš eilės praradus maršrutizatorius persijungs į atsarginę ryšio liniją.

LACP konfigūravimas... Kaip čia pasakius. Konfigūruoti nieko kaip ir nereikia. Pirmas + antras bei penktas + šeštas LAN prievadai jau standartinėje konfigūracijoje sudaro dvi LACP poras. Konfigūracijoje nėra galimybės rinktis kitokius prievadų apjungimo būdus, kurie neatitinka 802.3 ad standarto.

Spausdintuvo konfigūravimas taip pat buvo labai paprastas. Nors teko atisiųsti papildomą programą iš „Asus“ tinklapio kompiuteriui, ją paleidus ir luktelėjus keliolika sekundžių spausintuvas, prijungtas prie „Rapture GT-AC5300“ USB prievado, kompiuteryje iškart buvo pasiekiamas, nors prieš tai buvo įdiegtas tik naudoti per USB prievadą. AC5300 be problemų atpažino seną „Xerox Phaser 3140“ lazerinį spausdintuvą.

FTP serverio konfigūravimas taip pat nesukėlė jokių sunkumų. Prijungus USB atmintinę ir atlikus kelis paspaudimus „AiCloud“ programoje jau galėjau prie atminties turinio prieiti savo vartotoju.

Bendrai išsikeltas užduotis pavyko įgyvendinti nesunkiai. Kiek erzino, jog kai kuriais atvejais reikėjo nuo kelių iki keliasdešimt sekundžių paspoksoti į užrašą „Applying“, bet bendras įspūdis pakankamai geras ir „draugiškas“ vartotojui.

Spartos testavimas

„ASUS GT-AC5300“ sparta apžvalgoje bus lyginama su įprastai mano namuose naudojamu maršrutizatoriaus ir bevielio prieigos taško komplektu: „Mikrotik HeX“ (RB750Gr3) miršrutizatoriumi ir WAP AC (RBwAPG-5HacT2HnD) bevielio tinklo stotele, tarpusavyje sujungtų 1 Gbps tinklo kabeliu. Taip, įrenginiai du, tačiau net ir jų abiejų kaina nesudaro nė trečdalio testuojamo „Asus“ maršrutizatoriaus kainos, o energijos sąnaudos, kaip matysite vėliau, taip pat nėra didesnės.

Dabar šiek tiek apie testavimo metodiką. Testavimui panaudotas kompiuteris su „OCZ ARC 100“ (240 GB) SATA SSD kaupikliu ir „Realtek“ 1 Gbps tinklo plošte bei kompiuteris su WD „Black“ (256 GB) NVMe SSD kaupikliu ir „Intel CT1000“ 1 Gbps tinklo plokšte. Apkrova buvo generuota „IPerf“ (v 3.1.3) įrankiu bei tiesiog kopijuojant failus SMBv3 protokolu. Bevielio ryšio testai atliekami naudojant į „TPLink Archer T9e“ PCI-E tinklo adapterį.

Kadangi GT-AC5300 turi 4x4:4 antenų konfigūraciją, reikia paminėti, jog potencialus šio maršrutizatoriaus bevielio tinklo pralaidumas gali būti dar didesnis, kadangi naudojamas adapteris yra tik 3x3 konfigūracijos. Tačiau, kaip matysite žemiau, Wifi sparta ir su tokiu adapteriu tikrai nėra reikalo.

Testavimo metu naudota naujausia buvusi „Asus“ programinė įranga (3.0.0.4.382_15984).

Rezultatai

Laidinis tinklas

LAN-LAN pralaidumas (Iperf)

LAN-LAN pralaidumas (SMB failo kopijavimas):

Komutatoriaus greitis, kaip ir buvo galima tikėtis, arti teorinio 1 Gbps pralaidumo ribos.

WAN-LAN pralaidumas (Iperf):

WAN-LAN pralaidumas (SMB failo kopijavimas):

Matuojant WAN-LAN pralaidumą, kai maršrutizatorius turi atlikti ir IP adresų transliavimą, daug labiau apkraunantį procesorių, nei tiesiog paketų nukreiptimas į kitą potinklį, dėl ko pigūs „gigabitiniai“ maršrutizatoriai dažnai negali pasigirti tikru 1 Gbps pralaidumu. Tiek „Asus“, Tiek „Mikrotik“ čia atrodo gana apylygiai ir atrodo tinkami 1 Gbps interneto srautui.

Belaidis tinklas

2,4 GHz Wifi pralaidumo rezultatai (Iperf):

Esant neideliam atstumui ir 2,4 GHz dažnių juostai, abu sprendimai atrodo pakankamai lygiaverčiai. Visgi GT-AC5300 bendrai rodo kiek geresnį rezultatą ir palaidumą iki 140 Mbps.

5 GHz Wifi pralaidumo rezultatai (Iperf):

Su 5 GHz dažnių juosta vaizdas visiškai kitoks. „Asus GT-AC5300“ pavyksta pasiekti iki 736 Mbps greitį ir tiesiog sumindžioti WAP AC. Rezultatai, tiesą sakant, truputį šokiravo. Tik ne dėl „Asus“ greičio (labai gerų rezultatų ir buvo galima tikėtis žvelgiant į įrenginio specifikacijas), o dėl WAP AC lėtumo. Tas pats 1 metro atstumas, tas pats „švarus“ 5 GHz eteris, analogiška 80 MHz pločio juosta, ir beveik 3 kartus mažesnis greitis. Turiu paminėti, jog WAP AC veikė CAPsMAN režimu, tačiau su įjungta „Local Forwarding“ funkcija, kuri turėtų leisti papildomo srauto nukreipimo. Ir nors tikėtina, jog giliau paanalizavus WAP AC, šio sparta, tikėtina, galėtų būti didesnė. Bet „out-of-box“ „Asus“ sparta yra daug geresnė.

5 GHz pralaidumo testai (SMB failo kopijavimas):

Ankstesnių testų rezultatus patvirtina ir failų kopijavimas per tinklą SMB protokolu.

Kaip keičiasi pralaidumas perkėlus įrenginį gerokai toliau nuo Wifi adapterio už poros gipso kartono sienų? 5 GHz pralaidumas daugiau nei dvigubai. 2,4 GHz dėl didesnio bangos ilgio slopinamas mažiau.

Verta paminėti, jog „Asus“ pozicionuoja GT-AC5300 kaip „labai dideliems namams“ skirtą prieigos tašką. Ir iš tiesų, nutolus nuo maršrutizatorių wifi adapteris fiksavo stipresnį „Asus“ maršturizatoriaus signalą. Visgi nereikėtų tikėtis, jog vieno „Asus“ maršrutizatoriaus pakaks didele bevielio ryšio sparta aprūpinti 300 m² namą. Tokiems atvejams daug tinkamesni keli atskiri įrenginiai, leidžiantys tolygiau padengti visą plotą ir sumažinti siųstuvų galingumą.

Energijos sąnaudos

Išsigandusius tokio galingo maitinimo šaltinio galiu nuraminti. „Asus“ įrenginio galia testų metu siekė iki 14 W. Kita vertus, už testuotą „Mikrotik“ tandemą tai yra dvigubai daugiau.

Išvados

Po kasdienio „Rapture GT-AC5300“ naudojimo bei testavimo aplanko dvejopi jausmai. Pirmasis - jog pradinis nusistatymas nebuvo teisingas. „Asus“ netaupė ir aparatinės įrangos sąskaita. Įrenginys tikrai nėra tik eilinis plastmasiukas už didelę kainą. Spartos rezultatai (tiek jungiantis laidu, tiek ir bevieliu ryšiu) - puikūs, o funkcijų namų vartojimui gali nepakakti tik labai specifiniais atvejais. Įrenginio konfigūravimas yra pakankamai paprastas ir, dauguma atvejų, intuityvus. Svarbu paminėti, jog įrenginiui rodyti puikius spartos rezultatus nereikėjo ilgo ir nuobodaus konfigūravimo.

Toliau turėjo sekti išvadų dalis, jog tai visgi tėra „prosumer“ klasės įrenginys, kurio valdymo galimybės visgi yra ribotos, jam trūksta lankstumo ir taip toliau, ir panašiai. Bet iš tiesų tai įrenginys namų naudojimui. Net ir turint tai omeny, šis maršrutizatorius turi krūvą funkcijų, kurių nė su žiburiu nebūtum suradęs namams skirtuose įrenginiuose prieš kelerius metus, o ypač galimybę jais naudotis įdedant tiek nedaug pastangų.

Ko gero labiausiai nepatikęs „Asus“ sprendimas - kur reikia ir nereikia kišti „Gaming“ prierašą. Suprantu, kad ROG yra žaidėjams skirta produktų šeima, greičiausiai leidžianti šiek tiek kilstelti produkto kainą ir žyminti, jog tai ekskliuzyvinis gaminys, tačiau kai kuriais atvejais tai kelia šypseną.

Taigi ar vertas „Rapture GT-AC5300“ beveik 400 eurų? Galbūt taip. Kaip bevielį namų maršrutizatorių sunku įsivaizduoti daugiau pliusiukų pasižymintį įrenginį. Žvelgiant iš kitos pusės, verta pasvarstyti tikrai prireiks dviejų atskirų fizinių 5 GHz tinklų, krūvos LAN prievadų ir kai kurių įmantresnių įrenginio funkcijų. Galbūt tas pats ne ROG serijos RT-AC5300 ar kitas to paties Asus įrenginys visiškai patenkins visus poreikius.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Technews.lt

Komentarai (0)