Kaip per pastarąjį 10 metų keitėsi lietuvių mašinos: „Audi“ užleidžia pozicijas, su „japonais“ dar prasčiau, o kai kurių modelių prieaugis siekia 40 kartų (1)
Lietuvos automobilių parkas per dešimtmetį sumažėjo, šiek tiek atjaunėjo, o jame ir toliau populiariausiais išlieka „Volkswagen“ markės automobiliai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Specialistai pastebi, kad akivaizdžiausi automobilių parko pokyčiai siejami su naujos kartos transporto priemonėmis: vien per ketverius metus, nuo 2013 m., Lietuvos keliuose elektromobilių skaičius išaugo 40 kartų, o hibridinių – daugiau nei 3 kartus.
Populiariausi vokiški automobiliai
Kaip ir prieš dešimtmetį, lietuviai ir dabar dažniausiai renkasi vokiškus automobilius. Jei 2007 m. pirmame populiariausių dešimtuke buvo 6 skirtingų modelių vokiški automobiliai, tai šiemet net 9 iš 10 pozicijų užima Vokietijos gamintojai.
„Pirmame dešimtuke realiai nepakitusios per dešimtmetį liko tik pirmosios dvi vietos. Tiek tada, tiek dabar populiariausi automobiliai – „Volkswagen Passat“ bei „Volkswagen Golf“. Kiek sumažėjo „Audi“ automobilių populiarumas: prieš dešimt metų „Audi 80“ bei „Audi 100“ rikiavosi 3 ir 4 populiariausiųjų sąrašo vietoje, o dabar penketuke matome tik „Audi 80“. Pagal situaciją gatvėse ir keliuose galima numanyti, kad būtent „Audi 80“ automobiliai yra anksčiau įregistruoti, o realiai į kelius išrieda vis rečiau, – pokyčius vardija BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.
Pasak jo, krenta į akis ir tai, kad nuo 2007 m. populiariausiųjų dešimtuke neliko nei vieno Japonijos automobilių gamintojo.
„Anksčiau dvidešimtuke buvo net 3 Japonijos gamintojų automobiliai („Mazda 323“, „Mazda 626“ ir „Honda Civic“). Dabar, jei vos ne antru tautos automobiliu tituluojamas „Toyota Avensis“, dvidešimtuke nebūtų nei vieno Japonijos gamintojo“, – sako specialistas.
Automobilis – vis dar prestižo reikalas
A.Žiukelio teigimu, vertinant automobilių amžių Lietuvoje matyti, kad šalies automobilių parkas šiek tiek jaunėja.
„Prieš 10 metų, populiariausi automobiliai buvo nuo 14 iki 22 metų amžiaus, šiemet – nuo 11 iki 21. Taigi tendencija, panašu, yra lėtai gerėjanti. Kita vertus, akivaizdu, kad automobilis ir toliau išlieka ne tiesiog transporto priemone, bet ir tam tikru prestižo, socialinio statuso reikalu. Jei anksčiau pirmame populiariausiųjų dvidešimtuke 10 automobilių modelių buvo žemesnės vidutinės klasės, tai dabar tokių – tik 8“, – tendencijas komentuoja A.Žiukelis.
Jo teigimu, tai atspindi tendenciją, kad būtent klasė, o ne amžius, yra vienas svarbesnių kriterijų renkantis, kokį automobilį įsigyti.
„Nors už tą pačią sumą galima būtų įsigyti naujesnį, saugesnį ir net ekonomiškesnį, tačiau žemesnės klasės automobilį, Lietuvos vairuotojai visgi dažniau renkasi senesnius, bet aukštesnės klasės automobilių modelius“, - sako specialistas.
Populiarėja vienatūriai
Pasak A.Žiukelio, į akis krenta ir tai, kad pastarąjį dešimtmetį išaugo vienatūrių automobilių populiarumas.
„Galbūt tai galima sieti su gausėjančiomis šeimomis, o gal tiesiog tampame praktiškesni, tačiau jei prieš 10 metų populiariausiųjų sąraše buvo tik vienas vienatūris, tai šiemet – net keturi“, – sako Ekspertizių skyriaus vadovas.
Dyzeliniai pirmauja, sparčiausias augimas – tarp hibridų ir elektromobilių
Remiantis „Regitros“ duomenimis, nuo 2013 m. stebima tendencija, jog labiausiai mažėja naujai registruojamų benzininių automobilių.
„Analizuodami „Regitros“ duomenis matome, kad naujai registruotų benzininių automobilių skaičius sumažėjo nuo 38 tūkst. per 2013 m. iki 29 tūkst. per šių metų 10 mėnesių. Jei tokia tendencija išliks, galutinis metinis skaičius sieks apie 35 tūkst. naujai registruotų automobilių, kurie varomi benzinu. Benzinu-dujomis varomų naujai užregistruotų automobilių taip pat sumažėjo, nors ir labai neženkliai: nuo 3,8 tūkst. per 2013 metus iki 3 tūkst. naujai užregistruotų automobilių per šių metų 10 mėnesių. Aišku, būtina turėti omenyje, kad dalis automobilių savininkų dujinę įrangą susimontuoja vėliau, jau po pirmos registracijos“, – sako specialistas.
Tuo tarpu per ketverius metus išaugo naujai registruotų dyzelinių automobilių populiarumas.
„Nuo 108 tūkst. 2013 metais, iki beveik 98 tūkst. per 10 šių metų mėnesių. Jei tiek pat bus registruojama ir per likusius pora mėnesių, tai galutinis skaičius sieks apie 117 tūkst. Tad panašu, kad priešingai nei kartais atrodo, būtent dyzeliniai automobiliai yra patys populiariausi, jų Lietuvoje vis dar registruojama daugiau“, – pastebi A. Žiukelis.
Tačiau didžiausias šuolis ir proveržis stebimas hibridinių automobilių ir elektromobilių rinkoje. Čia augimas per kelerius metus siekia dešimtis kartų.
„Nėra jokios abejonės, kad smarkiai daugėja naujos kartos automobilių. Štai vien hibridinių automobilių padaugėjo nuo 665 naujai užregistruotų per 2013 metus, iki 2 tūkst. šiemet per 10 mėnesių. Tuo tarpu elektra varomų automobilių 2013 m. registruota vos 6, o šiemet – jau 239 per 10 šių metų mėnesių. Taigi, nors dyzelinių automobilių vis dar daugiausiai, nors ir jų skaičius vis dar didėja, labiausiai pastebimas didelis hibridinių bei elektrinių automobilių skaičiaus augimas“, – konstatuoja A. Žiukelis.
Anot jo, pokyčius reiktų sieti su išaugusiu tokio tipo automobilių prieinamumu, sparčiai tobulėjančiomis technologijomis, gerėjančia naujos kartos automobiliams pritaikyta infrastruktūra, stiprėjančiu ekologiniu sąmoningumu bei imlumu technologinėms naujovėms.