Europos Parlamentas atmetė pasiūlymą suteikti mandatą pradėti derybas su Europos Sąjungos valstybėmis dėl itin prieštaringai vertinamos autorių teisių reformos, supriešinusios grupės „The Beatle“ buvusį narį Paulą McCartney su interneto milžinėmis ir laisvosios enciklopedijos „Wikipedia“ kūrėjais.

Įstatymų leidėjai rugsėjį turėtų grįžti prie šių planų, siekiant užtikrinti sąžiningą atlyginimą skaitmeninio turinio – pavyzdžiui, muzikos, filmų arba naujienų – kūrėjams.

Šiam pasiūlymui griežtai priešinosi JAV technologijų milžinės ir interneto laisvės šalininkai. Kai kurie aktyvistai tvirtino, kad numatoma reforma gali užkirsti galimybę kurti didžiulio populiarumo sulaukiančius satyrinius „memus“.

Tačiau reformos šalininkai tvirtino, kad ES autorių teises skaitmeninėje erdvėje saugančios taisyklės galioja nuo 2001 m. ir nebeatitinka šiandienos skaitmeninio pasaulio realijų. Todėl Bendrija siekė atnaujinti autorių teisių apsaugą internetinėje erdvėje ir užtikrinti, kad interneto platformų ir naujienų kaupiklių veikla neatimtų sąžiningo atlygio iš kūrėjų, ypač menininkų, muzikantų ir žurnalistų.

Per Europos Parlamento posėdį Prancūzijos rytiniame Strasbūro mieste įstatymų leidėjai 318 balsais prieš 278 ir dar 31 nariui susilaikius siūlytą reformą atmetė.

„Šiandienos balsavimas yra demokratijos pergalė“, – sakė lobistinės organizacijos EDiMA, atstovaujančios „Google“, „Facebook“ ir kitoms JAV technologijų milžinėms, vadovė Siada El Ramly.

Jeigu pasiūlymas būtų buvęs priimtas, Europos Parlamentas būtų gavęs mandatą pradėti derybas su Bendrijos narėmis dėl įstatymo galutinės versijos. Austrija, šiuo metu pirmininkaujanti ES, nori, kad šis teisės aktas būtų priimtas iki metų pabaigos.

Reformą uoliai palaikę Prancūzijos europarlamentarai po balsavimo reiškė įtūžį.

Anot Pervenche Beres, JAV technologijų milžinės, „vagiančios iš menininkų ir nemokančios mokesčių, laimėjo kovą“.

Po balsavimo Europos Parlamento pranešėjas vokietis Axelis Vossas pareiškė: „Apgailestauju, kad dauguma EP narių nepalaikė pozicijos, kurią rėmė Teisės reikalų komitetas ir aš asmeniškai. Tačiau tai yra demokratinio proceso dalis. Rugsėjį grįšime prie šios temos ir bandysime atsižvelgti į piliečių rūpesčius, o kartu pritaikyti mūsų autorių teisių taisykles prie skaitmeninio amžiaus.“

McCartney raginimas

Prieštaringiausiai vertinami reformos aspektai – pastangos padidinti tradicinės žiniasklaidos pajamas ir kovoti su autorių teises pažeidžiančio turinio skelbimu tokiose platformose kaip „Google“ priklausanti dalijimosi vaizdo įrašais „Youtube“ arba socialinis tinklas „Facebook“.

Didžiausią kontroversiją sukėlė siūlymas apibrėžti, kokio dydžio teksto ar kitokio kūrinio dalį galima pateikti naujienų kaupiklio (agregatoriaus) tinklalapyje nemokant teisių turėtojui licencijos mokesčio.

Didžiosios žiniasklaidos įmonės, tarp jų naujienų agentūra AFP, palaikė šios srities teisės akto projekto pakeitimus kaip labai reikalingą sprendinį, turintį pažaboti nemokamų naujienų platinimą internete, atimantį pajamas iš tradicinių žiniasklaidos priemonių.

Tačiau oponentai peikė pasiūlymus įvesti „nuorodos mokestį“, nes tai slopintų laisvas diskusijas internete.

Ypač karštus ginčus provokavo šio teisės akto 13-asis straipsnis, skelbiantis, kad interneto platformoms tenka teisinė atsakomybė už jų vartotojų skelbiamą turinį, pažeidžiantį autorių teises.

Muzikos grandas P. McCartney ir didžiosios muzikos įrašų bendrovės bei kino studijos įtikinėjo politikus paremti siūlomus pakeitimus. Tačiau kritikai sako, kad reforma ves į platformų, tapusių interneto kūrybingumo centrais – ypač „YouTube“ – visuotinę cenzūrą. Be to, ji ribotų paprastų internautų galimybes dalytis memais ir muzikos kūrinių perdirbiniais.

„Wikipedia“, protestavusi prieš artėjantį Europos Parlamento balsavimą, užblokavo prieigą prie savo tinklalapio mažiausiai trijose šalyse.

Komentarai (4)