Kodėl vos nuo pakilimo tako atsiplėšę lėktuvai taip stačiai kyla aukštyn? To labiausiai nekenčia bijantys skraidyti ()
Tie, kurie bijo skraidyti lėktuvais, labiausiai nekenčia kelių momentų - turbulencijos, nusileidimo ir kilimo. Nepadeda tai, kad lėktuvai dažnai kyla pakankamai stačiu kampu ir, kartais, iš karto suka į vieną ar kitą pusę. Bet kodėl taip daroma? Ar nebūtų geriau kilti tolygiau, sutaupyti degalų ir pasirūpinti keleivių patogumu?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Iš karto reikėtų pasakyti, kad keleiviniai lėktuvai stačiu kampu kyla tik iš jūsų perspektyvos. Iš tiesų jie kyla pakankamai palengva lyginant su savo galimybių ribomis. Kitaip tariant, kai jūs manote, kad nuo žemės tolstate dideliu greičiu ir lėktuvo nosis yra stipriai pakreipta viršun, pilotai žino, kad galėtų kilti dar nelyginamai stačiau.
Taip pat iš karto galima atmesti argumentus dėl degalų sąnaudų. Žinoma, kol atsiplėšia nuo žemės lėktuvas sunaudoja daugiau degalų nei skrisdamas įprastame pastoviame 9-11 km aukštyje. Ir taip, jei kiltų tolygiau, akceleratoriaus rankena galėtų būti palikta žemesniame lygyje, o varikliai degintų mažiau kuro. Tačiau šios sąnaudos nėra tokios reikšmingos, kaip jums atrodo. Lėktuvai skraido taip aukštai todėl, kad retesniame ore ir žemesnėje temperatūroje veikia efektyviau. Kitaip tariant, pasiekę skrydžio aukštį jie sunaudoja mažiau degalų, todėl iki jo pakilti reikia greičiau, ypač jei skrydis yra pakankamai ilgas.
Tai yra viena iš priežasčių, kodėl lėktuvai kyla pakankamai stačiu kampu. Kita - eismas. Oro uostai įprastai yra pakankamai užimti - į juos ir iš jų nuolat skraido lėktuvai. Šalia oro uostų jie laikosi žemesniame aukštyje, todėl šiose vietovėse eismas ore yra intensyviausias iki 3 km aukštyje. Kylantis lėktuvas turi kuo greičiau pasišalinti iš šios intensyvaus eismo zonos, kad netrukdytų kitiems lėktuvams. Tai, žinoma, nėra saugumo klausimas - oro eismo kontrolieriai situacija valdo taip, kad net intensyvaus eismo zonose lėktuvai pavojingai nepriartėtų vienas prie kito. Tačiau skrydžiai valdomi efektyviau, kai išskrendantys lėktuvai greičiau atsisuka į kelionės tikslo kryptį ir pakyla į reikiamą aukštį.
Žemesniame aukštyje taip pat daugiau paukščių. Gamtos skrajūnai nėra tokia didelė problema lėktuvų saugumui kaip kartais priimta manyti, tačiau ir jų keliamų bėdų geriau išvengti. Kartais lygiai taip pat greičiau išvengiama ir lietaus ar sniego - tiesiog greičiau pakylama virš debesų.
Taigi, lėktuvui nieko nenutiks net jei jums atrodys, kad jis kyla stačiu kampu. Tai padeda sumažinti kelionės metu sunaudojamą degalų kiekį ir leidžia lengviau valdyti eismą ore netoli oro uostų.