Daugelis turbūt dar pamena senus unitazus, kurie turėjo keistą „lentynėlę“. Pabandykime pasiaiškinti, kame slypėjo ypatingos konstrukcijos paslaptis ir kodėl toks „dizainas“ praktiškai išnyko kartu su sovietine epocha?

Net unitazai, pasirodo, turi savas mados tendencijas. Pavyzdžiui, anksčiau dauguma modelių vietoj įprastinių „piltuvėlių“ turėjo specialią plokščią „lentynėlę“. Tačiau kur ji dingo?

Kai užsieniečiai pirmą kartą išvysta šį dizaino stebuklą, jie netenka žado. Tokius unitazus Europoje sutiksi nedažnai (dažniau buvusiose Sovietų sąjungos šalyse, rečiau - Lenkijoje, Vokietijoje), o kur nors Jungtinėse Amerikos Valstijose jų apskritai nebuvo. Už savo populiarumą unitazai su lentynėle turėtų būti dėkingi Sovietų Sąjungos laikų namų statybos ypatumams. Ypač garsiosioms „chruščiovkėms“.

Paslaptis slypi tame, kad dėl konstrukcijos, kurią anksčiau pašaipiai vadino „pjedestalu“, kiekvieną kartą nuleidžiant vandenį jis mažiau taškosi. Kadangi sanitariniai mazgai buvo labai maži, ši savybė išties pasitarnavo. Mažiau bacilų, nusileidžiančių ant rankšluosčių ir dantų šepetėlių – higienos požiūriu išties protingas sprendimas.

Deja, tačiau ši konstrukcija turėjo nemažai trūkumų. O tai pirmiausia didelis vandens sunaudojimas ir būtinybė dažnai ir aktyviai darbuotis klozeto šepečiu, kad „lentynėlė“ atrodytų padoriai. Tad bėgant laikui (taip pat išplitus atskiriems sanitariniams mazgams) modeliai su „piltuvėliu“ savo pirmtakus išstūmė iš parduotuvių.

Vis dėlto, kai kurie žmonės iki šiol pirmenybę teikia senoviniams unitazams su „lentynėle“. Nes įmetus į tokį klozetą piniginę arba išmanųjį telefoną bus šansas išgelbėti savo turtą.

Komentarai (4)