Tikra egzotika - giliausiai esantys požeminiai pastatai pasaulyje: nuo neįtikėtinų operos rūmų ir olimpinės halės iki laboratorijos net 2,4 km gilyje (Video) ()
Kova dėl aukščiausio pasaulyje pastato titulo yra pakankamai atkakli. Iš pradžių šis titulas priklausė dangoraižiui „Empire State Building“, vėliau „Sears Tower“, po to šį titulą perėmė „Taipei 101“, o dabar jis priklauso „Burj Khalifa“. Tačiau mažai kas kalba apie giliausiai esančius pastatus. Todėl būtent tai mes ir padarysime šiame straipsnyje.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Žmonės požeminę erdvę naudoja jau nuo senų laikų. Nors dėl šviesos trūkumo požeminiai pastatai nėra tinkami daugumai žmonių veiklų, pastatų statymas po žeme gali sukurti saugią bei dar neištyrinėtą aplinką. Dauguma mūsų esame girdėję gandus apie požeminį Pentagono bunkerį – nors oficialiai Pentagonas turi tik tris lygius.
Šiame straipsnyje nekalbėsime apie požemines šachtas. Šiuo atveju požeminiai pastatai pasirinkti atsižvelgiant į jų ilgalaikį naudojimą, skirtą žmonių veiklai. Taip pat parinkti skirtingų tipų pastatai.
5. Sidnėjaus operos rūmai – 37 metrų gylis
Sidnėjaus (Australija) operos rūmų burės yra iškilusios į 61 metro aukštį virš Sidnėjaus prieplaukos. Tačiau mažai kas žino, kad šis pastatas nusidriekia į panašų atstumą ir po žeme – po šiuo pastatu yra įrengta giliausia požeminė automobilių stovėjimo aikštelė pasaulyje.
Statyti požemines aikšteles dažnai renkamasi tada, kai erdvė yra ribota. Dažniausiai tai būna 4-5 aukštų stovėjimo aikštelė, įrengta po žeme. Tačiau Sidnėjaus operos rūmų požeminė stovėjimo aikštelė nusidriekia net per 12 aukštų! Būdama 37 metrus po žeme, ji yra giliausia požeminė stovėjimo aikštelė pasaulyje.
Šios aikštelės statybos, kurių metu buvo iškasta 130 000 m3 smiltainio, imta statyti dar 1990 metais, o užbaigta 1992 metų balandžio mėnesį. Jos forma primena amerikietiškąją spurgą, o joje telpa net 1100 automobilių.
4. Joviko olimpinė požeminė halė – 55 metrai
Šis pastatas Norvegijoje buvo pastatytas 1994 metų Olimpinėms žaidynėms, o jame įvyko 16 ledo ritulio rungtynių. Jis talpina 5500 žmonių, todėl yra laikomas didžiausia pasaulyje požemine auditorija ir yra įrengtas 55 metrų gylyje po kalnu.
Statant Joviko (norv. Gjøvik) olimpinę požeminę halę, buvo iškasta 140 000 m3 uolienų, o joms išsprogdinti prireikė net 170 tonų dinamito.
Buvo nuspręsta šią salę statyti po žeme, kad ji neužimtų miesto erdvės ir nesugadintų kraštovaizdžio – tuo pačiu išlaikant salę centrinėje miesto dalyje. Be to, toks sprendimas leidžia išlaikyti stabilią patalpų temperatūrą ištisus metus, dėl ko sutaupomos lėšos pastato šildymui ir vėsinimui.
3. Arsenalna stotis – 105 metrai
Keliaudami žemyn, atrandame Arsenalna stotį, esančią Kijeve (Ukraina), kuri įsitaisiusi 105 metrų gylyje po žeme. Tai yra giliausiai esanti stotis pasaulyje.
Arsenalnos gylis yra toks pats, kaip Laisvės statulos Niujorke aukštis – o kelionė nuo žemės paviršiaus iki stoties užtrunka 5 minutes. Palyginimui, giliausia Niujorko stotis yra 55 metrų gylyje, o Londono – 58 metrų gylyje.
Stotis yra taip giliai dėl Kijevo geografinės padėties – dalis miesto stovi ant kalvos, o kita dalis ties Dnepro upės žiotimis yra ties jūros lygiu.
2. Didysis hadronų greitintuvas – 175 metrai
Tai, ko gero, yra viena įspūdingiausių požeminių struktūrų pasaulyje. Ji pastatyta 175 metrų gylyje, ties Šveicarijos ir Prancūzijos siena. Ją 2008 metais pastatė Europos branduolinių tyrimų organizacija.
Įdomu tai, kad šios struktūros ilgis siekia net 27 kilometrus – o tai yra didžiausia vientisa mašina pasaulyje bei galingiausias dalelių greitintuvas. Ji pastatyta po žeme norint apsisaugoti nuo foninės radiacijos ir skirta tyrinėti įvykius, kurie vyko po Didžiojo sprogimo.
1. Džinpingo požeminė laboratorija – 2,4 kilometrai
Giliausi pastatai požeme, tiesą sakant, yra laboratorijos. Kaip ir Didysis hadronų greitintuvas, ši laboratorija pastatyta giliai po žeme norint išvengti foninės radiacijos poveikio. Džinpingo (Jingping) laboratorija yra Kinijos vakaruose po kalnu, ir jos gylis siekia net 2,4 kilometro.
Ji pastatyta 2010 metais ir skirta atlikti foninius neutrinų tyrinėjimus – bei tyrinėti tamsiąją materiją.
Nors tai yra giliausiai esantis pastatas pasaulyje, žmonės yra patekę ir į didesnius gylius. Antai Pietų Afrikoje esanti požeminė kasykla yra net 4 kilometrų gylyje. O štai Boros gręžinys Rusijoje yra giliausias dirbtinis taškas pasaulyje – jo gylis siekia net 12,2 kilometro.
