Praėjo 33 metai nuo Černobylio branduolinės elektrinės sprogimo, po kurio radiacija pasklido dideliu spinduliu aplink. Per šį laiką daug kas pasikeitė, tačiau Černobylio zona tebėra viena labiausiai radiacija užteršta teritorija pasaulyje.

Balandį Bristolio universiteto mokslininkai atliko radioaktyvios zonos tyrimą, kuris atskleidė – egzistuoja ypač pavojingų plotų, apie kurių egzistavimą anksčiau nežinota, rašoma sciencealert.com.

Mokslininkai pasitelkė tyrimui du bepiločius. Iš 2 600 kvadratinių kilometrų Černobylio regiono buvo kruopščiai ištirtas 15 kvadratinių metrų plotas ir sudarytas jo trimatis žemėlapis.

Tyrėjai su pulsacinių lazerių sistema užfiksavo teritorijos kontūrus ir išmatavo radiacijos lygius su gama spindulių spektrometru. Bepilotis su besisukančiais sparnais padėjo apžiūrėti visas norimas vietas ir objektus iš arčiau.

Per 10 dienų buvo išžvalgyta visa užteršta teritorija – pradedant Buriakivkos kaimu, kuriame radiacijos lygis gana žemas, baigiant zonos epicentru.

Tyrėjų dėmesį paraukė 10 kvadratinių kilometrų dydžio raudonasis miškas – tankiai suaugusių nudžiūvusių pušų plotas netoli senojo reaktoriaus griuvėsių.

Raudonasis miškas – buvusi miško teritorija, esanti greta Černobylio atominės elektrinės, labiausiai užteršta 1986 m. reaktoriaus sprogimo metu. Ši teritorija gavo didžiausią radiacijos dozę nuo reaktoriaus sprogimo metu susidariusių radioaktyvių dūmų ir dulkių. Didelis radiacijos kiekis lėmė medžių nykimą, todėl miškas tapo rusvai raudonos spalvos. Be to, naktimis buvo matomas žuvusių medžių švytėjimas, tai lėmė medienos fermentų ir radioaktyvių dalelių sąveika, taip pat radioaktyvūs krituliai. Didžioji dalis užterštų pušų buvo nustumdytos buldozerių ir palaidotos grioviuose. Grioviai buvo užpilti storu smėlio sluoksniu, o ant viršaus susodinti nauji pušų sodinukai. Raudonojo miško teritorija išlieka viena labiausiai užterštų vietų pasaulyje.

Bristolio mokslininkų komandos dėka galime aiškiau suvokti, ką tai reiškia. Jie aptiko keletą didelės radiacijos židinių. Vienas iš jų, esantis keli kilometrai į pietus nuo miško, pasirodė esąs senas dirvožemio atskyrimo įrenginys, naudotas pirminių valymo darbų metu. Jame rasta branduolinio kuro.

„Motina gamta dirba savo darbą, – pasakojo vienas iš projekto iniciatorių Tomas Scottas. – Dalis radioaktyvumo sumažėjo, taigi bendras lygis žymiai sumažėjo. Tačiau yra ir labai ilgai išliekančių radioaktyviųjų izotopų, jie dar ilgai ten bus.“

Ateityje norint paversti regioną vėl gyvenamu, labai svarbu žinoti, kurios zonos dar ištisus dešimtmečius bus pavojingos, o į kurias – saugu žengti.

Tuščias Pripetės miestelis ir kitos aplinkinės gyvenvietės dar ilgai bus miestai vaiduokliai. Ukrainos valdžios prognozėmis, praeis dešimtys tūkstančių metų, kol regione bus saugu gyventi.

Tiesa, regionas nėra visiškai neprieinamas žmonėms. Kasmet apie 70 000 turistų, prižiūrint vietiniam gidui, apsilanko atskirtoje zonoje. Sename atominės elektrinės pastate įrengta saulės jėgainė – 3 800 fotovoltų baterijų verčia saulės energiją elektra vietos energetinei sistemai.

Šiuo metu mokslininkai atidžiai stebi, kaip gamta reaguoja į silpnėjančią radiaciją ir žmonių nebuvimą.

Išsamūs žemėlapiai, rodantys, į kurias vietas saugiausia žengti, pavers tiek bebaimiams keliautojams, tiek mokslininkams, tiriantiems didžiausios šių laikų žmogaus sukeltos avarijos padarinius.

Bristolio mokslininkai žada ir ateityje tirti Černobylio zoną.

Komentarai ()