Naujame HBO seriale „Černobylis“, kuris buvo filmuotas ir Lietuvoje, pasakojama 1986 metais Ukrainos atominėje jėgainėje įvykusį sprogimą ir skaudžias jo pasekmes. Praėjus 25 metams branduolinė katastrofa ištiko Japoniją, kur 9 pagal Richterio skalę balų stiprumo požeminis smūgis ir jo sukeltas cunamis lėmė nelaimę Fukušimos branduolinėje jėgainėje.

Dėl abiejų incidentų į aplinką pateko didelis radiacijos kiekis, jų padariniai buvo skaudūs ir turėjo ilgalaikių pasekmių, rašoma livescience.com. Nepaisant to, žmones visame pasaulyje vis dar labai domina šių katastrofų panašumai ir klausimas, kurio žala visgi buvo didesnė.

Černobylyje sprogo vos vienas reaktorius. Fukušimoje iš rikiuotės išėjo net trys. Nepaisant to, pavojingesnė buvo nelaimė Černobylyje, nes reaktoriui pakenkta labai staiga ir smarkiai, tai buvo smūginė žala, komentuoja vyresnysis Branduolinės saugos projekto mokslininkų sąjungos narys Edwinas Lymanas.

„Dėl šios priežasties į aplinką pateko daugiau to reaktoriaus šerdyje įvykusio susilydimo produktų. Fukušimos atveju šerdys perkaito ir išsilydė, tačiau agresyvaus išsiskaidymo nebūta, o tai reiškia, kad į aplinką pateko mažiau plutonio“, – „Live Science“ kalbėjo E. Lymanas.

Abiejų incidentų atveju didžiausia tiesioginė grėsmė buvo radioaktyvus jodas-131, tačiau jo pusėjimo trukmė vos aštuonios dienos, tad radioaktyvios medžiagos bėgant laikui išsisklaidė. Tiek Černobylio, tiek Fukušimos atveju ilgalaikį pavojų lėmė stroncis-90 ir sezis-137, kurių pusėjimo trukmė – daugiau kaip 30 metų.

Černobylio atveju į aplinką pateko žymiai daugiau sezio-137 nei per nelaimę Fukušimoje, patikslina mokslininkas.

„Iš trijų pažeistų Fukušimos reaktorių į aplinką pateko maždaug 25 PBq sezio-137. Černobylio atveju tas kiekis siekė 85 PBq“, – teigia mokslininkas (PBq – vienetas, kuriuo matuojamas radioaktyvumas, jis nurodo, kiek atomų branduolių skyla per sekundę).

Maža to, Černobylyje atsivėręs pragaras virto tikru tikriausiu radiacijos kamuoliu, kuriam irstant radiacija paplito žymiai plačiau nei Fukušimos nelaimės atveju, akcentuoja akademikas. Černobylyje per patį sprogimą žuvo du jėgainės darbuotojai, dar 29 per ateinančius tris mėnesius mirė mirtinai apsinuodiję radiacija, 2018 metais skelbė „Time“. Dauguma per minėtąjį laikotarpį mirusiųjų gavo mirtiną radiacijos dozę, kai iš karto po tragedijos buvo deleguoti dirbti jėgainėje ir užtikrinti, kad į aplinką nebepatektų daugiau radiacijos. Šalies valdžia iš nelaimės teritorijos perkėlė per 200 tūkst. žmonių, skelbia TATENA.

Bėgant metams, Ukrainoje pastebimai padaugėjo vėžiu sergančių vaikų. „Time“ teigimu, net 90 proc. Jungtinių Tautų agentūrų 2005 metais paskelbtais duomenimis, iš viso nuo po Černobylio tragedijos į aplinką patekusios radiacijos mirė per 4 tūkst. žmonių. „Greenpeace International“ 2006 metais suskaičiavo, kad aukų skaičius Ukrainoje, Rusijoje ir Baltarusijoje gali siekti ir 93 tūkst., vėžiu dėl gautos radiacijos susirgo dar 270 tūkst. žmonių, kurie priešingu atveju onkologinių ligų būtų galimai išvengę.

Po nelaimės Fukušimoje neužfiksuota nei tiesioginių mirčių, nei ūmių apsinuodijimo radiacija atvejų, tiesiogiai susietų su incidentu – tokių problemų neturėjo nei jėgainės darbuotojai, nei visuomenė, akcentuoja Pasaulio sveikatos organizacija.

Nepaisant to, gana agresyvi Japonijos krizės valdymo reakcija, kai iš savo namų netoliese Fukušimos dėl saugumo buvo perkelta per 100 tūkst. žmonių, galėjo kainuoti maždaug tūkstančio žmonių gyvybes, iš kurių dauguma buvo vyresni nei 66 metų, praneša Pasaulio branduolinės energetikos asociacija.

Draudžiamos zonos

Japonijos valdžios pareigūnai priėmė sprendimą aplink Fukušimos jėgainę 20 kilometrų spinduliu paskelbti draudžiamą zoną. Apgadinti reaktoriai, kol vyko valymo darbai, buvo išjungti.

Kokią žalą Fukušimos nelaimė atnešė gamtai, vis dar nežinoma, nors ir yra šiek tiek įrodymų, kad Fukušimos teritorijoje gyvenančių drugelių populiacijoje padaugėjo genetinių mutacijų – pradėjo deformuotis jų sparnai, kojos ir akys.

Radiacija užterštas vanduo iš Fukušimos 2014 metais pasiekė Šiaurės Amerikos vakarinę pakrantę, tačiau, ekspertų teigimu, užterštumas buvo pernelyg menkas, kad keltų grėsmę žmonių sveikatai. 2018 metais ekspertai pateikė išvadų, kad Kalifornijoje po nelaimės Fukušimoje pagamintame vyne rastas padidėjęs kiekis radioaktyvaus sezio-137, tačiau Kalifornijos visuomenės sveikatos departamentas patikino, kad vynas saugus vartoti.

Černobylio draudžiamoji zona driekiasi 30 kilometrų spinduliu aplink jėgainės griuvėsius, į ją patekę miestai ir po šiai dienai stovi apleisti. Greta esančiuose miškuose medžiai kone iš karto po sprogimo paraudonavo ir nudžiūvo. Praėjus keliems dešimtmečiams, laukinė gamta draudžiamoje zonoje tiesiog klesti. Ekspertai teigia, kad viskas dėl to, kad ten nekelia kojos žmogus.

2010 metais Ukrainos valdžia nusprendė, kad aplink Černobylį esančioje teritorijoje radiacijos keliamas pavojus „nežymus“. Jau kitais metais draudžiama zona buvo atidaryta turistams (nors gyventi minėtoje teritorijoje ir po šiai dienai griežtai draudžiama). Tie, kurie konkrečiose teritorijose lankosi daugiau nei kartą, aprūpinami mobiliais dozimetrais, padedančiais įvertinti radiacijos lygį, taigi, tokie apsilankymai iš esmės nėra itin saugūs, skelbia „Live Science“.

Be to, teritorijose apie Černobylį radiacijos lygis nevienodas. Remiantis naujausiais tyrimais, gegužę radiacija virš vadinamojo Ukrainos raudonojo miško telkėsi prieš tai nežinotuose karštuosiuose taškuose, kurie tik dabar įtraukti į naujausius regiono radiacijos žemėlapius.

Fukušimos branduolinė jėgainė uždaryta, tačiau nerimo dėl jos galimai aplinkai keliamo pavojaus vis dar yra. Tokijo elektros gamintojas TEPCO neseniai pranešė, jog, nepaisant supaprastintų imigracijos taisyklių, neketina samdyti darbuotojų iš užsienio. Savo sprendimą atstovai argumentuoja nerimu dėl asmenų, kuriems japonų kalba nėra gimtoji, gebėjimo suprasti itin detalių saugos instrukcijų, gegužės 23 dieną skelbė „Japan Times“.

Kaip ten bebūtų, abi katastrofos tapo labai svarbiomis pamokomis visam pasauliui, jog branduolinė energija – labai rizikingas dalykas.

„Niekas neturėtų nuvertinti iššūkių, kurie laukia siekiant užtikrinti pakankamai saugią branduolinę energiją. Svarbiausia būti pasirengusiems net ir sunkiausiai įsivaizduojamiems scenarijams“, – sako E. Lymanas.

Komentarai (3)