Baltijos šalių rinkos dalyviams naudojantis itin palankia gamtinių dujų kainų konjunktūra Europoje, „Amber Grid“ viešai skelbiamų faktinių srautų duomenimis, gamtinių dujų srautas į Latviją antrąją birželio savaitę viršijo dujų suvartojimo Lietuvoje ir tranzito iš Rusijos į Kaliningradą per Lietuvą, srautus.

Dėl didelės konkurencijos tarp dujų tiekimo šaltinių, dujomis, importuojamomis per Klaipėdos SGD terminalą, pastaruoju metu labai intensyviai naudojasi visos Baltijos šalys, dėl šios priežasties sistemoje keičiasi dujų srautų kryptys.

Per minėtą savaitę per Lietuvą į Latviją ir Estiją vidutiniškai buvo transportuojama 56,5 gigavatvalandės (GWh) gamtinių dujų per parą, importuojant dujas daugiausiai per Klaipėdos SGD terminalą. Tai beveik tris kartus daugiau nei pernai tuo pačiu metu, kai į kitas Baltijos šalis vidutiniškai buvo transportuojama 19,3 GWh gamtinių dujų per parą.

„Sukurta patogi infrastruktūra leidžia rinkos dalyviams pirkti ir transportuoti dujas iš skirtingų tiekimo šaltinių už mažesnę kainą ne tik Lietuvos, bet ir kitų Baltijos šalių vartotojams. Vis geriau veikiant Baltijos šalių dujų rinkoms, efektyviau išnaudojama išvystyta Lietuvos dujų perdavimo sistema“, – teigia Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus „Amber Grid“ vadovas Saulius Bilys.

„Amber Grid“ duomenimis, rinkos dalyvių pateikti gamtinių dujų transportavimo užsakymai rodo, kad panaši dujų srautų situacija turėtų išlikti visą vasaros sezoną. Šiltuoju metų laiku dujų srautai Latvijos kryptimi padidėja dėl sezoniškai mažesnių kainų ir galimybės dujas laikyti Latvijos Inčukalnio požeminėje dujų saugykloje. Taip pat, didėjant SGD konkurencingumui, palankiomis dujų kainomis naudojasi Latvijos bei Estijos vartotojai, todėl dujos vis dažniau nukreipiamos šiaurės kryptimi.

„Dujų mainai, anksčiau vykę daugiausiai vamzdynais, dabar keliasi į SGD rinką. Tai rodo, kad keičiasi dujų tiekimo struktūra. Tuo pačiu matome ir pokytį dujų tiekėjų elgsenoje. Gana greitai kintant rinkos sąlygoms, sistemos naudotojai pereina nuo ilgalaikių prie trumpalaikių dujų importo pajėgumų užsakymo. Tai rodo, kad dujų verslas reaguoja į situaciją rinkoje, yra laisvas pakeisti dujų tiekimo strategijas ir tampa labiau dinamiškas. Tikėtina, tai teigiamai atsispindės ir vartotojų sąskaitose“, – teigia S. Bilys.

Tai, jog Lietuvos vartotojams atskirais periodais vis patraukliau naudoti dujas, gaunamas per Klaipėdos SGD terminalą, liudija ir šių metų gegužės mėnesio gamtinių dujų tiekimo duomenys. Jie rodo, kad 1,7 teravatvalandės (TWh) arba 95 proc. gamtinių dujų, importuotų į Lietuvą, buvo patiekta per Klaipėdos SGD terminalą. Tai penktadaliu daugiau nei pernai gegužę, kai per SGD terminalą į sistemą buvo patiekta 1,4 TWh arba 74 proc. visų įleistų gamtinių dujų. Likusi dalis – 0,09 TWh arba 5 proc. gamtinių dujų paskutinį šių metų pavasario mėnesį buvo patiekta dujotiekiu iš Baltarusijos.

Pasak S. Bilio, Lietuva tampa dujų srautų kryžkele Baltijos šalių regione. Šiandien gerai išvystyta dujų perdavimo infrastuktūra ir palankiomis prekybos sąlygomis naudojasi trys valstybės – Lietuva, Latvija ir Estija. Nuo ateinančių metų pradžios, pastačius dujotiekių jungtį tarp Suomijos ir Estijos Balticconnector prisijungs ir Suomija. Po poros metų bus atvertas kelias dujų jungčiai su Vakarų Europa per Lenkiją. Į pabaigą juda viešųjų pirkimų procesas, po kurio, pasirašius rangos sutartis, bus pradėti GIPL jungties statybos darbai. Birželio pradžioje Lietuvos ir Latvijos dujų perdavimo sistemos operatoriai pateikė bendrą paraišką dėl ES paramos dujotiekio, jungiančio abi valstybes, pajėgumų padidinimui. Šie rinkos integracijos darbai dar labiau padidins dujų infrastruktūros prieinamumą vartotojams.

Komentarai ()