Tikras nokautas „Boeing“: milijardiniai nuostoliai, sustabdyti skrydžiai ir niūrios prognozės dar bent dešimtmečiui (13)
Per trumpiau nei pusės metų laikotarpį Indonezijoje ir Etiopijoje sudužę naujausi „Boeing 737 MAX“ lėktuvai sukrėtė aviacijos pasaulį. Avarijų tyrėjai gana greitai pastebėjo neįprastus lėktuvų veiksmus prieš katastrofas, tačiau įmonė visomis išgalėmis neigė savo gaminių klaidas. Nenuostabu kodėl. Vos paskelbus apie pasaulinį šių lėktuvų skrydžių draudimą jos akcijų vertė krito itin stipriai, atnešdama kelių dešimčių milijardų nuostolius akcininkams.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Skaičiai milžiniški, tačiau tai tik momentiniai nuostoliai, kurių galėjo nė nepajusti tie, kurie neskubėjo atsikratyti savo turimomis akcijomis kliaunantis pirmosiomis emocijomis. Tikrieji nuostoliai atsiskleidžia pamažu tik dabar. Lėktuvai neskraido nuo šių metų kovo mėnesio ir tai truks mažiausiai iki šio spalio. Bent taip tikisi pati „Boeing“. Kiti specialistai mano, kad leidimas nebus suteiktas ankščiau nei 2020-ų sausį.
Didžiausi jos kritikai, toks kaip vartotojų teisių gynėjas, advokatas Ralfas Naderis (Ralph Nader), ragina draudimo niekad neatšaukti. Portalui CNBC jis teigė, kad „lėktuvas negali būti sutaisytas“. Ragino įmonę iš vis jį atšaukti iš rinkos, nes jo konstrukcija iš esmės prieštarauja aerodinamikos mokslui.
Pastarieji teiginiai susiję su įvykusiomis katastrofomis. Lėktuvas krypo dėl priimtų sprendimų. Kuriant „MAX“ seriją buvo sujungtas seno „Boeing 373“ dizainas ir nauji varikliai. Tačiau tai pakeitė lėktuvo balansą ir jis skrydžio metu pavojingai krypdavo, tam buvo sugalvota kompiuterinė programa MCAS, kuri nežymiai pataisydavo padėtį. Tik apie jos įsijungimą ar bent buvimą nežinojo dauguma pilotų.
Kompanija tai pavadino „nežymia modernizacija“. Jos kritikai tai vadina nauju dizainu ir reikalauja orlaiviui atlikti pilną sertifikaciją, ne vien atskirai pakeistų elementų patikrinimą. Būtent kilęs nepasitikėjimas lėktuvo saugumo sertifikavimu gali būti didžiausias akmuo po kaklu į orą ketinantiems grįžti „737 MAX“.
Įmonės teigimu, jie jau sukūrė naują kompiuterinį algoritmą, kuris pakeistų senąjį, kuris kaltinamas sukėlęs aviakatastrofas. Su naujos kartos MCAS simuliatoriuje jau yra atlikti 225 skrydžiai.
Vis tik glaudus bendradarbiavimas su amerikiečių federaline aviacijos administracija tik ilgio kelio į padanges pradžia. Pastaroji krizės pradžioje palaikė „Boeing“. Tik masinis visuomenės pasipiktinimas bei kitų pasaulio šalių aviacijos saugos itin griežti draudimai privertė nutupdyti „MAX“ serijos orlaivius. Automatinio FAA sprendimo gali nepriimti pasaulis. O galiojant draudimams skristi jų oro erdve, toks grįžimas ir toliau liktų nuostolingu.
Nors visi lėktuvai nutupdyti, jų gamybos linijos nesustojusios. Vis dar pagaminami 42 šios serijos lėktuvai per mėnesį. Iki krizės jų būdavo 52 vnt. Visi saugomi iki draudimų atšaukimo. Vis tik sudėtingas kelis atgal graso priverstiniu linijos sustabdymu. Trečiadienį paskelbus antro ketvirčio rezultatus, pagal kuriuos įmonė patyrė rekordinius 3,4 milijardo dolerių (3 mlrd. eurų), tai atrodo labai realu. Įmonei nevykdant pristatymų negaunamos pajamos iš kurių mokama už atliktus darbus. Paskutinį kartą linijas įmonė buvo sustabdžiusi 1997 metais trūkstant „747“ orlaivių gamybai reikalingų dalių.
„The Wall street journal“ rašo, kad įmonė pasiruošė mažiausiai 2,7 milijardų dolerių (2,4 mlrd. Eu) nuostoliams, kuriuos ji patirs, nes vėluos pristatyti lėktuvus sutartu laiku. Tai paliestų bent 3100 orlaivių. Nesunku suskaičiuoti, kad tokio kiekio lėktuvų gaminimas truks daugiau nei dešimtmetį. Tad kone visi esami kontraktai gaus nuolaidas nurašomas nuo įmonės suplanuoto pelno.
Žurnalistų teigimu, ir taip 122 milijonus dolerių kainuojantis orlaivis, didelio užsakymo metu parduodamos vos už 60 milijonų kainą. Prie to dabar dar teks pridėti kompensaciją už vėlavimą pateikti lėktuvą sutartu laiku.
Sulėtėjusi gamyba palietė ir kitą pusę, „Boeing“ perka mažiau nei suplanuota dalių ir paslaugų. Jų kainos auga. Tam jau išleista milijardas, bet dėl ilgesnio nei tikėtasi draudimų taikymo prireiks mažiausiai 1,7 milijardo.
O kur dar įmonės, kurios tikrai bylinėsis dėl negautų pajamų, nes negalėjo vykdyti skrydžių jau įsigytais orlaiviais. Turėjo naudoti daugiau kuro naudojančius senus lėktuvus. Nevykdė suplanuotos plėtros.
Net išsprendus šias įmonės negalės atsikvėpti. Nežinia kaip visuomenė priims sugrįžusius lėktuvus. Blogas įspūdis jau sudarytas, o bylinėjimasis su žuvusiųjų aukomis vyks ilgai. Žiniasklaidos dėmesys taip pat bus.
Atsimenant JAV prezidento Donaldo Trampo patarimą pakeisti nepavykusį pavadinimą, nuo kurio nuplauti nešlovės dėmę bus sunku, įmonei gali tekti skirti daugiau nei norėtų išlaidų reklamai. Tik atgavus pasitikėjimą galima tikėtis esamos krizės pabaigos. Tačiau ji labai labai toli.