Siūloma 30/mėn eurų vien už tai, kad turite „Facebook“ paskyrą, per metus galima užsidirbti 300€: saugumo ekspertas paaiškino, kas tai per skelbimai ir kas už to slypi ()
Aktyvesni „Facebook“ vartotojai pastebėjo – nuo rugsėjo pradžios šiame socialiniame tinkle itin suintensyvėjo reklama, o tarp jų itin iššoka ir skelbimai, siūlantys užsidirbti visai nemenkas sumas vien tuo, kad turi šio socialinio tinklo paskyrą – net jei jos ir nenaudoji.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Iš pažiūros visai tvarkingai atrodančiame tinklalapyje, į kurį veda „Facebook“ reklama, siūlomos sąlygos skamba tikrai gundančiai: net jei aktyviai nenaudojate „Facebook“, 30 eurų (ir daugiau) tariamai galima užsidirbti vien leidžiant paslaugos pirkėjui prisijungti prie jūsų paskyros. Garantuojama, kad nebus keičiami prisijungimo slaptažodžiai, o jei paskyrą naudojate – ir toliau sėkmingai ja naršyti bei bendrauti.
Deja, visame tame skelbime nepaaiškinama, kas konkrečiai su ta paskyra bus veikiama – tik miglotai minima reklama, o vietoje išsamaus paaiškinimo galimi paskyrų „išnuomotojai“ gundomi patraukliu apmokėjimu modeliu, kai už pirmus kelis mėnesius mokama 30 eurų, o likusius – po 20, tad galiausiai visiškai nieko neveikiant galima užsidirbti iki 300 eurų per metus.
Tačiau ką tai reiškia, iš kur (ir ar tikrai mokami) pinigai – ir kas su tomis įsigytomis paskyromis daroma? Apie tai Lrytas.lt aiškina kibernetinio saugumo ekspertas Mantas Sasnauskas.
„Visų pirma, tai yra apgaulė ir kaltė krenta ant savo paskyrą „nuomojančio“ asmens dėl to, jog tai pažeidžia „Facebook“ naudojimo taisykles (angl. Terms and Conditions, TOC). Jūsų paskyra geriausiu atveju bus blokuota, o IP adresas gali net patekti į juoduosius sąrašus, po ko gali būti sunku susikurti naują paskyrą“, – teigia IT specialistas.
Galbūt kas pasakys, kad čia nieko baisaus? M.Sasnauskas perspėja, kad bent kelios schemos, „kad būtų patogiau“, liepia suinstaliuoti naršyklės įskiepius, kurie turi pakankamai prieigos įdiegti į jūsų kompiuterį „užpakalinį įėjimą“ (angl. backdoor), vogti asmeninius failus, nuotraukas, prisijungimo duomenis, banko duomenis ir t.t. „Blogiausias scenarijus – turėsite neapmokėtą sąskaitą „Facebook“ paskyroje, ar net būsite įvelti į kriminalinius tyrimus, nes sukčiai savo nelegalius darbus darys būtent per jūsų paskyrą“, – aiškina ekspertas.
Pasak jo, dažniausiai principas yra toks: piktavaliai turi nemažai vogtų kreditinių kortelių, „Paypal“ paskyrų duomenų ir norint juos panaudoti, pasinaudoja nieko neįtariančių savo paskyrų „nuomotojų“ anketomis, taip apmoka už Facebook taisyklių neatitinkančias reklamas, politines reklamas ar kai nenori būti susieti su ta reklama. „Apmokėjimai daromi vogtomis kreditinėmis kortelėmis arba vogtomis „Paypal“ sąskaitomis, taip galite tapti atsakingi ir susieti su kriminaline veika“, – įspėja M.Sasnauskas.
Taip pat kalba ir bendrovės „Privacy partners“, besispecializuojančios BDAR audite ir sprendimuose, steigėjas bei vykdantysis partneris Martynas Bieliūnas.
„Manau kad tai neatitinka BDAR nuostatų ir principų, ir kai kuriais atvejais yra neteisėta. Bet kuris „Facebook“ vartotojas turi teisėtus lūkesčius, kad a) jo teikiamą „Facebook“ informaciją naudos kiti „Facebook“ vartotojai, kurie teisingai save identifikuoja; b) tikimasi, kad jei bendrauju su vartotoju Jonu Petraičiu, tai jis ir yra Jonas Petraitis, o ne Trolis Trolevičius. Tuo tarpu jei aš nuomoju ar duodu savo paskyrą kažkam – mano vardu gali būti atliekama begalė įvairiausių veiksmų, kuriuose gali būti ir asmens duomenų rinkimo. Sutapatinant su realiu pasauliu – tai beveik tas pats kaip „paskolinti savo pasą“.
Gerai, bet kam tada perduoti tikrą paskyrą, o ne prikurti fiktyvių ir „nuomoti“ ar „parduoti“ tokias? – tokia mintis gali kilti turbūt daugeliui.
„Teoriškai tai gali suveikti, bet tikimybė, kad su kažkuria tokia paskyra bus padaryta kas nors nelegalaus ir pateks į kriminalistų, ar tyrėjų akiratį – labai didelė. Jau nekalbant, kad reikės įsidiegti tuos įskiepius su „užpakaliniais įėjimais“. Be to ne visi pirks paskyras, kurios nepatvirtintos su asmeniniu elektroniniu paštu ir telefono numeriu“, – įspėja M.Sasnauskas.
