Jeigu JAV ir Irano konfliktas įsisiūbuotų iki didesnio masto, su kokia pavojingiausia JAV ginkluote tektų susidurti Irano kariams? (Video) (2)
Praėjusį penktadienį JAV Irako teritorijoje nužudžius Irano sukarintų pajėgų vadą Qasemą Soleimani, naktį iš antradienio į trečiadienį Iranas paleido balistines raketas į dvi JAV karių prižiūrimas Irake esančias karines bazes. Trečiadienį kelios oro skrydžių kompanijos pradėjo vengti skrydžių virš Irako ir Irano teritorijos, kai kurios NATO šalys paskelbė išvedančios savo karius iš Irako dėl jų saugumo ir nutraukiančios mokomąsias misijas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Vis dėlto, nemaža dalis ekspertų netiki konflikto išsirutuliojimu iki didesnio masto, ir viena iš to priežasčių – JAV ir Irano karinių galiai skirtumai. Kai rašo gazeta.pl, Irano kariuomenė pagal savo pajėgumus yra aštuntoje vietoje pasaulyje – „ant popieriaus“, bet pagal kasmetinį „Global Firepower“ reitingą, Iranas yra tik 14 vietoje iš 137, pirmajame penketuke esant JAV, Rusijai, Kinijai, Indijai ir Prancūzijai (jei įdomu – Lietuva yra 81 vietoje, Latvija – 105, Estija – 112, Lenkija – 24).
Ir vis dėlto, jei JAV ir Irano konfliktas įsisiūbuotų iki didesnio masto – su kokia pavojingiausia JAV ginkluote tektų susidurti Irano kariams? Jau nekalbant apie beveik tris milijonus kariškių, 4800 gynybos bazių ir kasmetinį 700 milijardų JAV dolerių biudžetą?
Bombonešiai B-52
JAV antradienį pranešė, kad šeši masyvūs, aštuonių variklių bombonešiai B-52 bus išsiųsti į Diego Garcia salos oro bazę Indijos vandenyne.
JAV oro pajėgų aktyviosiose ir rezervinėse flotilėse yra apie 75 B-52. Jie gali gabenti mišrų 35 krovinį, kuriame gali būti bombos, minos ir raketos.
Lėktuvai, kurie pirmą kartą pradėti eksploatuoti 1952 m., bėgant metams buvo patobulinti, kad galėtų gabenti sparnuotąsias raketas. Kiekvienas B-52 gali dabar gabenti 20 sparnuotųjų raketų.
Paleistos iš bombonešio, nepriklausomus taikinius jos pasiekia ir iki 1360 kilogramų sveriančiomis kovinėmis galvutėmis smogia, pasinaudodamos vidine navigacijos sistema ir turbokompresoriniais varikliais.
„Nematomieji“ B-2
Šikšnosparnio sparnus primenantys bombonešiai B-2 gali gabenti tiek konvencinius, tiek branduolinius ginklus. Dvidešimties tokių bombonešių flotilė dažniausiai veikia iš Whitemano oro bazės Misūrio valstijoje, bet esant reikalui gali persidislokuoti į tokias, kaip jau minėtoji Diego Garcia ar Guamo salos oro bazę.
Įprasto konflikto metu keturių variklių B-2 gali gabenti du GBU-57 „Masyviosios Artilerijos Penetratorius“ (angl. Massive Ordnance Penetrator) – didžiausias nebranduolines bombas JAV arsenale.
Šios 13 600 kilogramų, 9 metrų ilgio bombos yra skirtos smogti giliai į žemės paviršių ir sunaikinti raketų paleidimo ir valdymo kompleksus, nepasiekiamus kitiems nebranduoliniams ginklams.
„B-2“ taip pat gali gabenti daugybę kitų ginklų – ir buvo išbandytas mūšio metu konfliktuose Sirijoje, Irake ir Afganistane.
Bombonešiai B-1
Keturių variklių bombonešiai B-1, kurių JAV oro pajėgose yra daugiau nei 60, gali gabenti didžiausią naudingąjį krovinį – daugiau nei 34 000 kilogramų, įskaitant sparnuotąsias raketas, laisvakrites bombas ir jūrų minas.
Praeityje B-1 būdavo plačiai naudojami mėtant jungtinę tiesioginės atakos amuniciją (angl. Joint Direct Attack Munitions, JDAM) – iš esmės laisvakrites bombas, tik su pritvirtinta nutaikymo sistema, kurių tikslumas tokiu atveju siekia iki 5 metrų.
Nematomieji naikintuvai F-22
JAV karinės oro pajėgos turi apie 180 F-22, kurie šiais laikais laikomi pačiais pajėgiausiais naikintuvais pasaulyje. Be galimybės lygiavertiškai susitikti kovoje su bet kuriuo dabar tarnyboje esančiu naikintuvu, F-22, gali gabenti du JDAM ir radarais nutaikomas oras-žemė raketas.
Pirmosiomis bet kokio konflikto dienomis dėl savo nematomumo radarams F-22 gali būti nukreipti į lokacijas, kuriose įrengtos oro gynybos sistemos – taip būtų atveriama erdvė vėlesnėms atakoms, kurias jau vykdytų nebe tokie radarams nematomi lėktuvai ar sparnuotosios raketos.
Valdomosios raketos ir povandeniniai laivai JAV karinis jūrų laivynas turi dešimtis povandeninių laivų, kurie potencialiai paleisti šimtus sparnuotųjų raketų „Tomahawk“, galinčių naikinti taikinius tiek sausumoje, tiek jūroje.
Pajėgiausi iš šių povandeninių laivų – keturi „Ohajo“ klasės povandeniniai laivai – gabena iki 154 „Tomahawks“.
Kiekviena iš tų raketų, ginkluota 450 kilogramų kovine galvute, gali pataikyti į taikinius, esančius iki 1600 kilometrų atstumu. Be to, kiekviena raketa savo nutaikymo sistemoje gali išsaugoti informaciją apie 15 taikinių, suteikiant galimybę perjungti juos skrydžio metu.
Be „Ohajo“ klasės povandeninių laivų, JAV jūrų pajėgose tarnauja Virdžinijos ir Los Andželo klasės laivai – daugiau nei keturios dešimtys – ir jie taip pat gali gabenti „Tomahawk“ raketas, nors ir mažiau.
Lėktuvnešiai
JAV karinio jūrų laivyne tarnauja 11 aktyvių lėktuvnešių: 10 „Nimitz“ klasės ir vienas – „Ford“ klasės. Tačiau nors šis skaičius atrodo gana didelis, vis dėlto stoti į mūšį bet kurią akimirką yra parengę tik trys ar keturi.
Be to“ pirmadienį JAV karinio jūrų laivyno institutas (USNI) Artimuosiuose Rytuose nurodė esant tik vieną lėktuvnešį – „USS Harry Truman“.
Vis dėlto, net ir vienas lėktuvnešis gali gabenti daugiau nei 60 orlaivių, įskaitant naikintuvus F/A-18, kurių kovos nuotolis yra didesnis nei 2300 kilometrų, ir kurių kiekvienas ginkluotas dviem oras-žemė raketomis.
Be lėktuvnešių, JAV karinis jūrų laivynas eksploatuoja devynis amfibinius puolimo laivus – kurie iš esmės yra maži lėktuvnešiai.
Šie laivai gabena naujausią JAV kariuomenės naikintuvą – jūrų pėstininkų F-35B. Pastarasis gali gabenti dvi valdomąsias bombas, kurių kovos veiksmų spindulys siekia 800 kilometrų.
Tačiau kaip ir didžiųjų lėktuvnešių atveju, tikėtina, kad ir šių laivų kovai šią akimirką paruošta mažiau nei pusė. Vienas iš jų – „USS Bataan“ – yra netoli Vidurinių Rytų, rodo USNI laivyno stebėjimo priemonė.
Eskadriniai minininkai ir kreiseriai
JAV karinių jūrų pajėgų valdomųjų raketų kreiserių ir eskadrinių minininkų (angl. destroyer) flotilė gali dalyvauti bendrose operacijose su lėktuvnešiais ir smogiamosiomis grupėmis – arba savarankiškai.
Flotilės stuburu yra 70 tarnaujančių „Arleigh Burke“ klasės minininkų, ir kiekvienas iš jų gali gabenti 56 „Tomahawk“ sparnuotąsias raketas, kurios gali pulti taikinius tiek vandenyje, tiek žemėje.
„Ticonderoga“ klasės kreiseriai taip pat gabenasi sparnuotąsias raketas – nors mažiau jų, nei minininkai.
Kartu abu laivų tipai teikia kariniam jūrų laivynui pažangiausią priešraketinės gynybos sistemą AEGIS. Sistema, kuri dalinasi tikslinę informaciją tarp įvairių platformų, gali būti nukreipta į žemos trajektorijos ir balistines raketas, keliančias grėsmę laivams – ar net taikiniams sausumoje.
Parengta pagal CNN.
