Vasario 11 d. „Samsung“ pristatė savo naujųjų flagmanų seriją – „Samsung Galaxy S20“. Skaičiuojant nuosekliai tai turėtų būti S11, bet (tikriausiai taip pat šiek tiek nusižiūrėjus nuo konkurentų iš Rytų) iškart peršokta prie S20 pavadinimo.

Vartotojams pasiūlyti trijų skirtingų dydžių įrenginiai: „standartinis“ „Samsung Galaxy S20“, „paturbintas“ „Samsung Galaxy S20+“ ir neprilygstamas „Samsung Galaxy S20 Ultra“.

Visiems naujiesiems S20 serijos telefonams būdinga išskirtinė savybė, iškart visa galva iškelsianti juos prieš bet kokius konkurentus: „Dynamic AMOLED 2x“ technologijos pagrindu pagaminti ekranai, kurie vaizdą atnaujina 120 Hz dažniu. Palyginimui – praktiškai visi dabar parduodami išmanieji telefonai, su keliomis išimtimis, ekraną atkuria dukart lėčiau – 60 Hz dažniu.

Žinoma, to tikėtis ir reikėjo – „entuziastų“ klasės išskirtinės išvaizdos išmanieji telefonai, skirti specialiai žaidėjams (pvz., „Asus ROG Phone 2“ ir „Razer Phone 2“), tokiu kadrų atnaujinimo dažniu galėjo pasigirti jau prieš porą metų, o pernai „Samsung“ prigamino daugybę 90 Hz dažnio ekranų savo konkurentams ir partneriams iš Kinijos „OnePlus“. Todėl būnant ekranų matricų gamybos pasauliniais lyderiais tiesiog nesolidu nepasiūlyti geriau, nei kad siūlo konkurentai ir jų pačių klientai.

Antra bendra savybė visiems trims telefonams – identiška ekrano raiška (3200 x 1440 taškų). O tai teoriškai reiškia, kad dėl skirtingo taškų tankio vaizdas pačiame mažiausiame „S20“ ekrane atrodys gražiau, nei didžiausiame „S20 Ultra“. Praktiškai tai yra ne taip jau ir svarbu – žmogaus akies fiziologinis gebėjimas įžiūrėti individualų matricos tašką telefono ekrane nuo gamintojų gebėjimų atsiliko jau prieš keletą metų ir dabar raiškos didinimas yra daugiau komercinis-rinkodarinis triukas, kuris skaičiais atrodo įspūdingiau, nei iš tiesų žiūrint į ekraną (nors žiūrint gyvai tie ekranai atrodo tikrai, tikrai nepriekaištingai).

Džiugu, kad visų trijų naujųjų įrenginių ekranai yra mažiau užlankstyti kraštuose, nei kad buvo įprasta anksčiau. Ir nepulta į „matavimosi įrankiais“ lenktynes su kinais, vis dar užsispyrusiai manančiais, kad kuo daugiau užlenksi ekrano kraštus, tuo labiau jo norės pirkėjai. Dizaino požiūriu lenkti ekrano kraštai gal ir atrodo gražiai, tačiau naudoti tokius ekranus yra ne tiek patogu, kaip plokščius – pavyzdžiui, atsiranda problemų pasiekti tuos naudotojo sąsajos elementus, kurie atsiranda „linkyje“.

Ir visai neblogai yra tai, kad viena akimi žvilgtelėjus į „Sony“ filosofiją nuspręsta telefonus auginti jų ekrano ilginimo kryptimi – vis vien telefone turinį vartojame vertikaliai. Tikriausiai nieko nenustebins, bet visai smagu tai, kad ekranai bus padengti įbrėžimams ir dūžiams atsparia „Gorilla Glass 6“ danga.

Trečia telefonų bendrybė – pati platforma, kurios pagrindu įrenginiai gaminami. Europos regionui bus siūlomi telefonai su „Exynos 9830“ lustų rinkiniu, kuris, anot gamintojo atstovų, už pernykščius 9820 lustus yra pranašesni visais atžvilgiais: pagrindinio procesoriaus našumas išaugs 15,4 proc., grafikos procesoriaus – 25,2 proc., o dirbtinio intelekto procesoriaus (NPU) našumas šoktelės net 4 kartus, be to, telefonuose bus naudojama LPDDR5 tipo darbinė atmintis – teoriškai ji yra 1,5 karto greitesnė nei dabartinės kartos LPDDR4 atmintis.

Beje, NPU našumo padidėjimas yra bene rimčiausia priežastis suklusti „Huawei“, kurie jau trejus pastaruosius metus didžiavosi integruotomis dirbtinio intelekto technologijomis, kurios smarkiai prisidėdavo prie nuotraukų kokybės gerinimo.

Naujųjų „Samsung“ procesorių „protingumas“ gali suteikti didelį pranašumą fotografijos ir filmavimo srityje ir aplenkti kinus, kuriems gyvenimo sąlygas dar sunkina ir problemos dėl amerikietiškos produkcijos sankcijų – jei „Samsung“ už panašią kainą pasiūlys tokios pačios ar geresnės kokybės nuotraukas ir filmavimą bei įprastinį „Google“ paslaugų veikimą, tai „Huawei“ telefonų gali laukti „Titaniko“ likimas. Bet skobti kryžių kinams dar anksti – fotografavimas, filmavimas (o ir įrenginio naudojimo patogumas apskritai) yra tos funkcijos, kurias reikia vertinti ne skaičiais ir gamintojų savigyra, o savo patirtimi ir akimi.

Iš pirmo žvilgsnio – „Samsung“ padirbėjo iš peties ir savo naujiesiems flagmanams nepagailėjo pačių geriausių dalykų, kokie yra įmanomi su šiandieninėmis gamybos technologijomis. Jeigu ne vienas mažas trūkumėlis. Europos rinkai eilinį kartą bus siunčiami įrenginiai su „Exynos“ procesoriais, kuriuos gamina patys „Samsung“. JAV rinkai – telefonai su „Qualcomm Snapdragon 865“. Ir nors kol kas galima dalintis tik spekuliacijomis, ankstesniais metais atlikt „Snapdragon“ ir „Exynos“ sistemų našumo palyginimai parodė, kad „namų gamybos“ procesorius nusileidžia amerikietiškam „Snapdragon“ daugumoje testų. Ir pagal našumą, ir pagal akumuliatoriaus veikimo trukmę.

Vienas iš burtažodžių, kurį „Samsung“ atstovai kartojo telefonų pristatymo metu – tai 5G. Naujosios ryšio technologijos jau bus įdiegtos dviejuose didesniuosiuose telefonuose. Bet šią reklaminę dalį lietuviai – ypač tie, kurie neketina labai daug keliauti po užsienio šalis – gali dar bent metus visiškai ramiai ignoruoti: Lietuvoje iki šių metų pabaigos geriausiu atveju bus pastatytos vos kelios 5G bazinės stotys, o daugiau ar mažiau padoraus tinklo „padengimo“ (Vilniaus miesto ribose) galima tikėtis iki 2021 metų pabaigos (bent jau tokia data yra numatyta Lietuvos 5G veiksmų plane).

Dar vienas dalykas, kurį „Samsung“ nusižiūrėjo nuo konkurentų – tai prekybos politika, susijusi su greituoju krovikliu: standartinėse naujųjų telefonų pakuotėse bus 20 W galios kroviklis. O jei norėsite, kad telefonai būtų įkraunami greičiau – teks pakratyti piniginę ir įsigyti 40 W galios kroviklį. Viena vertus, tokią prekybos politiką ne vienerius metus taikė „Apple“ (už greitąjį „iPhone“ įkrovimą reikėdavo pakloti apie 70 papildomų eurų). Kita vertus, antri stipriausi „Samsung“ konkurentai – „Huawei“ – sparčiuosius 40 W galios kroviklius į standartinę pakuotę sudėjo iškart, kai tik patikrino greitojo įkrovimo technologijos saugumą ir patikimumą, bet galima prognozuoti, kad politiniai sunkumai sumažins „Huawei“ populiarumą, todėl, matyt, „Samsung“ nejaučia tokio stipraus konkurencinio spaudimo ir leidžia sau atsipalaiduoti (vartotojų piniginių sąskaita).

Pažvelkime į tris naujuosius flagmanus atskirai – į tai, kuo jie skiriasi vienas nuo kito.

„Samsung Galaxy S20“ – serijos „mažylis“. Su 6,2 colių ekranu. Konteksto įvertinimui siūlau prisiminti pirmą pasaulyje „planšetofoną“ su aniems laikams neįtikėtinai dideliu ekranų: „Samsung Galaxy Note“ įstrižainė buvo 5,3 colio.

Nuolatinės atminties – 128 GB, darbinės atminties – 8 GB. Akumuliatoriaus talpa – 4000 mAh. Telefone yra trijų objektyvų kameros sistema: 12 MP raiškos pagrindinis jutiklis, 64 MP telefoto objektyvo jutiklis ir 12 MP ultra-plataus lauko objektyvo jutiklis.

Vidutinysis „Samsung Galaxy S20+“ bus su 6,7 colio ekranu, 128 GB vidinės atminties ir 12 GB nuolatinės atminties. Akumuliatoriaus talpa – 4500 MaH. Kameros sistema – iš 4 objektyvų. Už pagrindinio objektyvo – 12 MP jutiklis, už telefoto objektyvo – 64 MP, už ultra-plataus lauko objektyvo – 12 MP. Viskas taip pat, kaip ir „mažajame brolyje“.

Bet čia sistemą sustiprina „Time of Flight“ kamera, kuri leidžia tiksliau nustatyti atstumus iki objektų ir taip pasiūlyti gražesnį bokeh efektą, itin svarbų fiksuojant portretus.

Didysis „Samsung Galaxy S20 Ultra“ bus su 6,9 colių ekranu, 128 GB vidinės atminties, 12 GB darbinės atminties ir 5000 mAh akumuliatoriumi. Dičkis bus su visiškai kitokia kamerų sistema: ją sudaro net 108 MP jutiklis už pagrindinio f/1,8 diafragmos plataus lauko objektyvo, 48 MP jutiklis už f/3,5 diafragmos objektyvo, 12 MP jutiklis už f/2,2 diafragmos objektyvo ir „Time of Flight“ objektyvas.

O kad neatsiliktų nuo konkurentų, „Samsung“ savo telefoto objektyvą, nusižiūrėję nuo „Huawei“, įmontavo ne skersai telefono korpuso, bet išilgai, spindulius 90 laipsnių kampu pakreipiant per prizmę. Atsiradusi papildoma fizinė erdvė suteikė galimybę šiam objektyvui suteikti net 10x optinį didinimą ir iki 100x hibridinį didinimą. Gebėjimas fantastiškas, bet jei tikrai norėsite fotografuoti maksimaliai „prizūmintas“ nuotraukas, neišvengiamai teks įsigyti ir trikojį – stabiliai išlaikyti telefoną rankoje ir nepamesti maksimaliai priartinto objekto nėra jokių šansų.

Didysis 108 MP jutiklis dėl „nona binning“ technologijos panaudojimo pagal nutylėjimą fiksuos 12 MP raiškos kadrus – 9 jutiklio taškai bus apjungiami į vieną, taip gaunant mažesnio triukšmingumo vaizdus ir geresnę tamsoje fiksuojamų kadrų kokybę.

O instagramo žvaigždutėms tikriausiai svarbu bus tai, kad „Ultra“ modelio asmenukių kamera bus su 40 MP raiškos jutikliu. Filmavimo gerbėjai, ypač tie, kurie jau įsigiję ar ketina pirkti 8K raiškos televizorius, nudžiugs sužinoję, kad „S20 Ultra“ geba filmuoti vaizdą 8K raiška, po 24 kadrus per sekundę. Viena iš įdomesnių programinių naujų fotografavimo funkcijų, būdingų visiems trims naujiems telefonams, bus „Single Take Mode“: įjungus šį režimą ir nukreipus objektyvą į dominantį objektą dirbtinis intelektas atrinks kadrus, kurie jam atrodys „geriausi“ ir netgi nufilmuos vaizdą su automatiniu fokusavimu.

Be to, gautus vaizdus telefonas savo nuožiūra ir „apkarpys“. Viskas, ko reikės iš jūsų – tai paspausti „share“.

„Bitė Lietuva“ skelbia, kad „Samsung Galaxy S20“ Lietuvoje kainuos 909 eurus, „Samsung Galaxy S20+“ – 1109 eurus, „Samsung Galaxy S20 Ultra“ – 1359 eurus. 

Komentarai (3)