Užsukęs į degalinę ir norėdamas atrasti jo automobiliui labiausiai tinkančius degalus vairuotojas neretai pasirenka ne tik tinkamą rūšį, bet ir pasižiūri, kas slepiasi po žvaigždute prie degalų pavadinimo: ieškoma variklio galią grąžinančių, dūmingumą mažinančių, taupų vartojimą garantuojančių degalų. Į tokias pastangas ekspertai žvelgia su lengva pašaipa – pasirodo, prieš nusprendžiant, į baką įsipilti esą geresnių, o tuo pačiu ir brangesnių, degalų reikia šį bei tą žinoti.

Jonas Matijošius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Automobilių inžinerijos katedros docentas ir mokslų daktaras pabrėžia, kad svarbu suprasti tai, kad jeigu gamintojas teigia, jog jo parduodami degalai turi kažkokių savybių, reiškia, jis gali įrodyti, kad toks teiginys yra tiesa.

Drauge, pabrėžė žinovas, tai reiškia ir tą, kad degalinėse įsipilti automobiliui tinkami degalai, turintys įvairių priedų, pakenkti transporto priemonei niekaip negali. Anot jo, tokia situacija sunkiai įsivaizduojama, kad gamintojas rizikuoja savo vardu.

„O, matyt, nieko nėra blogiau nei einantis gandas, kad kažkurioje degalinėje blogi degalai – žmonės nustos ten pildyti bakus“, – kalbėjo žinovas.

Tačiau į kai kuriuos vairuotojų įpročius mokslininkas žvelgia ypač skeptiškai. Anot jo, viena yra priedai, esantys degaluose iš degalinės, kita – priedai, kuriuos vairuotojai pila į degalus patys, tikėdami, kad šie gerina tam tikras automobilio savybes.

„Dabar populiaru piltis ir rinktis priedus patiems, o tada sakyti, kad kažkas veikia, gerai važiuoja ir panašiai. Bet aš tokią praktiką vertinu rezervuotai, nes bet kokie priedai tarpusavyje gali būti nesuderinami. Tai yra, įsipylus kažkokių priedų, jie gali panaikinti degaluose jau esančių priedų gerą poveikį“ – pabrėžė žinovas.

Pasak jo, visiškai natūralu, kad vairuotojų pilami priedai neturės tokio pat efekto, kokį turi degalų gamintojų pasirenkami priedai, mat šie metų metus dirba laboratorijose stengdamiesi išgauti kažkokį teigiamą efektą, o tokį pasiekę – skelbia garsiai ir laiko jį savo komerciniu pranašumu.

Degalų be priedų nerasite

Pasak pašnekovo, visi šiuolaikiniai degalai turi kompleksinius priedus – kelių tarpusavyje derančių priedų mišinį, kuris gerina ne kažkurią vieną, o daugelį degalų savybių.

Pavyzdžiui, dyzeline yra priedų, gerinančių jo užsidegimą, todėl automobilis lengviau užsiveda, o degalai – geriau dega.

Be to, beveik visuose degaluose yra plovimą pagerinančių priedų. Pastarieji plovikliai neleidžia susidariusioms dervingoms degalų drumzlėms nusėsti ant degalų sistemos komponentų sienelių ir saugo šią sistemą nuo apnašų.

Taip pat į dyzeliną pilami šaltą takumą gerinantys priedai, užtikrinantys, kad dyzelinas net ir nepasiekęs darbinės temperatūros tekės lengvai. Be kita ko, pilami ir drumstimosi, užšalimo ir stingimo temperatūros priedai, kurie leidžia degalams savo savybes išlaikyti žemesnėje temperatūroje ir užtikrina, kad esant neigiamai temperatūrai degaluose susidarę vaško kristalai neužkimš degalų sistemos.

Be to, yra specialūs priedai, slopinantys vaško kristalų stambėjimą – jie taip pat užtikrina, kad stambūs vaško kristalai neužkimš degalų sistemos filtrų.

Mokslininko teigimu, į degalus pilami ir oksidacijos procesus lėtinantys priedai, kurie leidžia degalų savybes išsaugoti ilgesnį laiką, mat saugo juos nuo dervėjimo ir nuosėdų susidarymo. Tai ypač svarbu, kai degalus reikia ilgą laiką sandėliuoti.

Į degalus pilami ir skaidrumą išlaikantys bei drumstimąsi mažinantys priedai, kurie neleidžia susidaryti emulsijoms. Tai ypač svarbu tais atvejais, kai į degalus patenka vanduo, kuris disperguojasi į smulkius lašelius ir degalus sudrumsčia.

Negana to, į degalus pilami priedai, stabdantys mikrofloros ir mikrofaunos veisimąsi. Be šių – pilami ir antistatiniai priedai. Šie ypač reikalingi tada, kai degalai perpumpuojami iš vienos talpos į kitą. Mat tuomet susidaręs elektrostatinis krūvis gali lemti, kad, pavyzdžiui, benzino garai lengvai užsidegs.

Itin svarbūs ir priedai nuo putų, mat kai degalų bakas pripildomas labai greitai, svarbu, kad į jį pilamas skystis neputotų. Be to, pastebėjo J. Matijošius, į dyzeliną pilami ir reodorantai, kurių užduotis – naikinti labai nemalonų dyzelino kvapą. Tad jeigu pildamas degalus žmogus apsitaško dyzeliu, smarvė bus kur kas menkesnė nei galėtų būti.

Be visų šių, į degalus pilama ir tepimo priedų. Jų reikia, mat mažinant taršą, stengiamasi pašalinti kuo daugiau sieros iš degalų, o ji, kalbant apie tepimo savybes, itin naudinga. Tad ją pakeičiant į degalus pilami priedai, kurie užtikrina, kad teptųsi degalų siurblio dalys.

Kas gali pajusti efektą?

Mokslininkas paklaustas, ar gali paprastas vairuotojas pajusti teigiamą priedų, įpiltų į degalus, poveikį, J. Matijošius šypteli. Anot jo, jeigu gamintojas giriasi kažkokiom savybėm, reiškia, tas savybes degalai turi ir tą galima įrodyti susiklosčius tam tikroms sąlygoms.

Visgi tam, kad tą efektą pajustų vairuotojai, vieną ar du kartus įsipilti esą geresnių degalų įsipilti neužteks.

„Reikia su tais degalais važiuoti ilgą laiką, kad efektas būtų pajaustas. Priedai tikrai veiks, kažką darys, gerins, bet vargu ar tą pajusite vos įsipylę degalų. O jeigu pilsitės degalus vieną kartą vienur, kitą kartą kitur, trečią – dar kitoje vietoje, tą žadamą efektą vargu ar gausite“, – akcentavo pašnekovas.

Degalai su vandeniu – ar įmanoma?

Gajus mitas, kad mažesnėse degalinėse įmanoma įsipilti degalų, sumaišytu su vandeniu, pašnekovo nuomone taip pat vargiai gali būti laikomas tiesa. Pasak jo, prieš daugelį metų tokių dalykų pasitaikydavo, ypač, kai regionuose būdavo gausu privačių, mažyčių, degalinių. Tačiau dabar kontrolė pernelyg didelė, o rizikuoti baudomis ir geru vardu nenori niekas.

„Vandens į degalus tikrai gali patekti dėl susidarančio kondensato. Tuomet skirtingas medžiagų tankis lems, kad lengvesni bus išpumpuoti, sunkesni liks ant dugno ir vairuotojas įsipils kondensato. Visgi dabar kontrolė yra tokia, kad vargu ar tokia situacija realybėje įmanoma“, – dvejojo pašnekovas, pridūręs, kad jokių garantijų nėra tik tada, jei degalai perkami nelegaliai.

Komentarai ()