Paaiškėjus apie „Citybee” duomenų nutekinimą daugybė lietuvių susirūpino savo duomenų saugumu. Diskusijose virtualioje erdvėje pasirodė raginimai savanoriškai atsisakyti galimybės gauti kreditą, taip užkertant kelią tapatybės vagims prašyti paskolos asmens vardu. Bandymų sukčiauti panaudojant svetimus duomenis per praėjusius metus padaugėjo daugiau nei 83 procentais, tačiau kredito įstaigos teigia, kad gauti paskolą pasinaudojus svetimu vardu yra neįmanoma: tikrinami biometriniai duomenys, kilus įtarimams – pateikiami klausimai, į kuriuos atsakymą gali žinoti tik tikrasis asmuo.

Per pastaruosius metus dėl pandemijos besinaudojančių internetinėmis paslaugomis skaičius ženkliai išaugo. Vis dėlto, virtualus klientų aptarnavimas daugeliui vis dar asocijuojasi su programišiais ir išaugusia sukčiavimo rizika. Kaip su duomenų klastojimo grėsmėmis per pandemiją tvarkosi kredito įstaigos, komentuoja „Credit24“ atstovė.

Virtualią tapatybės tikrinimo paslaugą teikiančios lietuvių įmonės „iDenfy“ duomenimis, 2020 m. nuotoliniu būdu identifikaciją atliko 163% daugiau žmonių nei 2019 m. Karantino metu didėjo ne tik nuotolinių paslaugų vartotojų skaičius, bet ir įtartinų registracijų apimtys – 2020-aisiais daugiau nei 83 procentais augo skaičius asmenų, kurie registracijai bandė pateikti suklastotus duomenis ar naudojosi svetimu dokumentu. Tapatybės klastojimas pastaruoju metu yra dažna tema ir spaudoje: skelbiama, kad Lietuvoje suimtas sukčius, apsimetęs kitais asmenimis ir taip padaręs daugiau nei 300 tūkst. eurų žalą, o pasaulio žiniasklaidoje mirga antraštės, kad net 10 proc. nedarbo išmokų JAV gavo dokumentus suklastoję asmenys.

Lietuvos kredito įstaigos teigia, kad nors pandemija ir kelia naujus saugumo iššūkius, šiuo metu sukčiams užsidirbti nėra lengva. Pasikeitusią situaciją paskolų rinkoje komentuoja „Credit24“ Klientų patirties valdymo vadovė Donata Stoškuvienė.

„Nors vis dar teikiame paslaugas fiziškai per partnerius, kurie liko atviri visos pandemijos metu – prekybos centruose, loterijų terminaluose ir pašto skyriuose, susidomėjimas nuotolinėmis paslaugomis išaugo. Ir nors visuomenėje vis dar kartais pasigirsta nuomonė, jog vartojimo paskolos yra nesaugu, egzistuoja mitai apie svetimu vardu gautus pinigus, negalima manyti, kad internetu paskolą gauti ar sukčiauti – lengviau“, – sako D. Stoškuvienė. 

Ekspertė tikina, kad saugumo užtikrinimo technologijos, kurias naudoja visos kredito įstaigos, per pastaruosius keletą metų patobulėjo, todėl paskolos, prisidengus svetimu vardu ar pavogus asmens dokumentą, gauti nepavyks. Kovai su kitais sukčiavimo būdais, pavyzdžiui, pasinaudojimu pažeidžiamais ar senyvo amžiaus žmonėmis ir jų tapatybe, taip pat yra taikomi atskiri saugikliai.

„Pavogus kito žmogaus dokumentą, kredito jo vardu paimti nepavyks, nes paprašysime identifikuoti savo tapatybę, nuskanuojat veidą telefonu, naudojantis „iDenfy“ sukurta programėle. Programėlė atpažįsta tikrą veidą ir net turint žmogaus nuotrauką, jos nuskanuoti nepavyktų. Taip pat, su klientu susisiekia „Credit24“ specialistai, kad įsitikintų kliento tapatybe. Jie užduoda kontrolinius klausimus, naudodamiesi Lietuvoje prieinamais išoriniais registrais. Užtikrinama, kad klausimai būtų suformuluoti taip, jog atspėti atsakymų nebūtų įmanoma“, – apie „Credit24“ taikomus metodus pasakoja D. Stoškuvienė.

Pasak kredito įstaigos atstovės, net jei bandoma pasinaudoti pažeidžiamu artimuoju – pinigai pervedami tik į asmeninę žmogaus sąskaitą, o šios saugumu rūpinasi bankas. Tokioms situacijoms kredito įstaigos specialistai yra paruošti ir, pastebėję, jog žmogus nesuvokia, ką daro ar yra verčiamas, paskolos asmeniui nesuteiks.

Nuo tapatybės klastojimo kredito įstaigos yra apsisaugojusios, tačiau daug sunkiau kontroliuoti paskolas, išduodamas žmonėms, pakliuvusiems į apgavikų pinkles ir savanoriškai prašantiems kredito. Pastaruoju metu populiarėja apgaulės būdas, kai siūloma paimti kreditą investavimui, o pasiskolintus pinigus perduoti per tam specialiai sukurtas apgaulingas platformas. D. Stoškuvienė pataria gavus panašų pasiūlymą nepriimti skubotų sprendimų, o ieškoti informacijos ir paskambanti kredito bendrovei, kurios vardu galimai buvo prisistatyta. 

Komentarai ()