Nuo gegužės 1 dienos Lietuvoje keičiasi automobilių registravimo tvarka. Nuo šiol kiekviena Lietuvos gyventojams priklausanti transporto priemonė privalės turėti unikalų savininko deklaravimo kodą (SDK). Be šio kodo nebus galima įregistruoti transporto priemonės. Šios reformos iniciatoriai sako, kad pokyčiai apsaugos automobilių pirkėjus nuo nesąžiningų pardavėjų, be to, taps itin sudėtinga šiame sektoriuje slėpti mokesčius.

Jei šiuo metu transporto priemonė yra registruota Lietuvoje, SDK bus suteikiamas automatiškai.

Tiems, kurių automobiliai neregistruoti, per tris mėnesius būtina kreiptis į „Regitrą“ ir gauti kodą. Pranešti apie turimą transporto priemonę ir gauti kodą bus galima elektroninėje sistemoje.

Nuo gegužės 1 dienos automobilį įsigijęs asmuo per 5 dienas turės kreiptis į „Regitrą“ ir pranešti apie pirkimą, pateikti SDK bei kitus duomenis. Kai pardavėjas patvirtins pateiktą informaciją, bus suformuojamas naujas unikalus SDK. Tik tada bus galima užregistruoti transporto priemonę.

Naujas kodas bus sugeneruojamas kiekvieną kartą pasikeitus transporto priemonės savininkui.

Neturint SDK, transporto priemonės nebus galima užregistruoti.

Automobilį įsigijus užsienyje, apie pirkimą „Regitrai“ bus būtina pranešti dar prieš įvažiuojant į Lietuvą, tada bus suformuojamas SDK.

Už kodo neturėjimą – bauda

„Nuo šiol nei kelyje, nei turguje, nei privačioje aikštelėje, nei internete negali būti automobilio, kuris neturi SDK kodo, – spaudos konferencijoje sakė VMI viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas. – Pavyzdžiui, sustabdžius pareigūnams autovežį kelyje, iškart bus žiūrima, ar automobiliai turi SDK kodą. Lygiai tas pats darant patikras turgavietėse, kiekvienu atveju automobilis turės būti jau užregistruotas. Taip pat ir internete – kiekviename skelbime turės būti nuoroda, kad automobilis jau užregistruotas.“

Kaip aiškino jis, iki šiol realiai niekas nežinodavo, kiek kartų automobilis būdavo perparduodamas.

„Šiuo metu sandorio pradžia tariamai yra Vokietijos pilietis, kas daugeliu atveju yra melas, o pabaigoje yra tik galutinis pirkėjas. Tarp šių grandžių galėjo būti dar keli įvykę sandoriai, kada asmenys gavo perpardavimo pajamų, tačiau apie šiuos sandorius iki šiol niekas nežinojo. Dabar kiekvienas perpardavimas bus fiksuotas, – sakė A.Klerauskas. – Šiame versle egzistuoja visas segmentas prekybininkų, kurie yra nematomi žmonės. Jie neregistruoja veiklų, jie išrašo fiktyvų dokumentą užsienio piliečio vardu, o jie patys yra pradingę, jie oficialiai nėra automobilio pardavėjai. Sistema ves prie to, kad mes matysime, kokie žmonės perpardavinėja automobilius ir kiek automobilių jie pardavė.“

„Regitros“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Saulius Šuminas paaiškino, kad žmogus, įsigijęs transporto priemonę užsienyje, iškart turės deklaruoti įsigijimą ir gauti unikalų SDK.

„Tarkime, pareigūnai mato, kad į šalį įvažiuoja automobilis užsienietiškais numerio ženklais, prie vairo sėdi lietuvis. Pareigūnai iškart galės paklausti, kur yra deklaravimo kodas, kodo nėra, klausimas, ką tu darai su ta transporto priemone būdamas nuolatinis Lietuvos gyventojas“, – sakė S.Šuminas.

Jei žmogus įklius sąmoningai neužregistravęs automobilio pirkimo, jam pirmą kartą gresia baudą nuo 75 eurų, o antrą kartą – nuo 440 eurų.

Siekiama mažinti šešėlį

„Mūsų tikslas – tai vartotojo saugumas, o kartu ir kova su šešėliu. Tikimės, kad tai paskatins visuomenę formuoti civilizuotą ir skaidrią transporto priemonių, taip pat ir jų dalių prekybos tradiciją, kuri sumažins šešėlinę transporto priemonių prekybą iki minimumo, o transporto priemonių pirkėjai galės būti tikri dėl sandorio patikimumo“, – sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

„Šiuo metu dalis transporto priemonių perpardavimo sandorių vyksta atsiskaitant grynaisiais pinigais, kurie nėra fiksuojami ar įtraukiami į sistemos apskaitą, todėl taip nuslepiami mokesčiai. Tikėtina, kad dėl to valstybė kasmet praranda apie 40 mln. eurų. Centralizuota transporto priemonių savininkų apskaitos sistema – tai būtina ir neatidėliotina kovos su šešėliniu automobilių verslu priemonė“, – teigia vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Pastaraisiais metais naudotų automobilių prekybos sektoriaus kontrolei Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) skyrė išskirtinį dėmesį.

2018–2020 metais, atlikdama kontrolės veiksmus, VMI šiame sektoriuje nustatė beveik 5 mln. eurų papildomai mokėtinų mokesčių. Kontroliuotų mokesčių mokėtojų deklaruota pridėtinės vertės mokesčio (PVM) prievolė 2019 metais, palyginti su 2018 metais, išaugo 26,8 procento, kai sektoriaus be kontroliuotų mokesčių mokėtojų augimas tesiekė 1,3 procento.

Vis dėlto šio sektoriaus analizė rodo, kad dažniausiai nuo nesąžiningų pardavėjų nukenčia ir nuostolių patiria galutinis pirkėjas, kurio saugumą, sandorio skaidrumą bei atsekamumą ir turi užtikrinti ši priemonė.

Kaimyninės Latvijos, kuri yra įdiegusi privalomą automobilių registravimo sistemą, patirtis rodo, kad per pirmuosius metus šiame sektoriuje sumokėtų mokesčių suma išaugo 27,2 mln. eurų.

Daugiau išsamios informacijos apie pokyčius galima rasti „Regitros“ svetainėje.

Komentarai ()