Legendinis, galingiausias ir sunkiausias pasaulyje Antrojo pasaulinio karo Japonijos laivas „Yamato“ – 3000 t masės ginklai svėrė daugiau nei visi JAV linijiniai laivai kartu paėmus (Foto, Video) ()
Jei žaidėte itin populiarų strateginį žaidimą „World of Warships“, išbandėte daugybę skirtingų laivų, iš kurių patys galingiausi yra X klasės linijiniai laivai. Įdomu tai, kad visi žaidime esantys laivai sukurti pagal tikrus istorinius analogus, o vienas iš pačių galingiausių ir įspūdingiausių laivų - Japonijos monstras „Yamato“. Bet ar žinote, kokia jo tikroji istorija?
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Žaidime „World of Warships“ susidūrę su vienu galingiausiu karo laivų „Yamato“ tenka gerokai pasukti galvą, kaip išnešti kailį sveikam. Jo ugnies galia tiesiog įspūdinga, o ir šarvai ne ką mažiau atsparūs antpuoliams. Ir tai iš tikro atitinka istorinius faktus.
„War of Warships“ žaidime jį įveikti yra labai sunku, tačiau ar žinote, kokia buvo jo tikroji silpnybė ir kaip tikrovėje, II Pasaulinio karo metais jį nugalėjo JAV karinis laivynas? Tuo laiku nei vienas JAV karo laivas nei iš tolo neprilygo kovinei „Yamato“ galiai, tačiau pergalė buvo pasiekta pakankamai lengvai ir su itin mažais nuostoliais. Jei su šiuo laivu žaisite „War of Warships“ žaidime, nedarykite tokių klaidų, kurias padarė Japonijos kariuomenė.
Įspūdinga „Yamato“ istorija
Prieš Antrąjį pasaulinį karą, žinodamas, kad negali konkuruoti su JAV karinio jūrų laivyno dydžiu, Imperatoriškasis Japonijos laivynas pradėjo statyti du didžiausius pagal svorį karo laivus, kada nors matytus kare – „Musashi“ ir jo dvynį „Yamato“.
Šių dviejų milžiniškų karo laivų ištakos siejamos su 1933 m. Japonijos pasitraukimu iš Tautų Sąjungos. Tai padariusi Japonija galėjo nepaisyti taisyklių, nustatytų 1922 m. Vašingtono jūrų sutartyje ir 1930 m. Londono jūrų laivybos sutartyje, kuriomis buvo siekiama apriboti karinių laivų dydį, taip pat teisę juos statyti.
Beveik iš karto po Japonijos pasitraukimo, komanda, dirbanti Japonijos karinio jūrų laivyno techniniame departamente, vadovaujama inžinieriaus Keiji Fukuda, pradėjo braižyti didesnių ir galingesnių laivų, kokių pasaulis dar nematė, planus.
„Musashi“ ir „Yamato“ pradėti statyti 1937 m., į karinį jūrų laivyną įtraukti atitinkamai 1942 m. rugpjūtį ir 1941 metų gruodį.
Iš pradžių buvo suplanuota pastatyti penkis tokius laivus, tačiau galiausiai buvo baigti tik du, o trečiasis buvo pertvarkytas į lėktuvnešį įpusėjus statyboms.
Du užbaigti laivai, „Musashi“ ir „Yamato“, visiškai įrengti galėjo gabenti maždaug 72 800 tonų. Pavyzdžiui, maždaug tuo pačiu metu sukurti JAV „Ajovos“ klasės karo laivai, nors ir panašaus ilgio, svėrė apie 40% mažiau.
Šie laivai pasižymėjo devyniais didžiausiais ginklais, kada nors sumontuotais karo laive – 460 mm kalibro patrankomis, kiekviena sveriančiomis stulbinančius 3000 tonų, o visi devyni pabūklai svėrė maždaug tiek pat, kiek Jungtinių Valstijų „Vajomingo“, „Niujorko“ ir „Nevados“ klasės karo laivai.
Šie ginklai sugebėjo iššauti iki 1450 kg sveriančius sviedinius. Nors gali atrodyti, kad šūvio nuotolis šaudant tokius masyvius šaudmenis turėjo būti menkas, iš tikrųjų šie ginklai galėjo pataikyti į taikinį, esantį net už 40 km. Šaudymo sparta buvo maždaug po šovinį kas 40 sekundžių.
Vieno iš šių ginklų sukelta smūginė banga buvo tokia galinga, kad galėjo nuplėštų žmogaus odą, jei jis stovėtų 15 metrų atstumu nuo jos be tinkamos apsaugos. Dėl šios smūginės bangos netoliese esantys priešlėktuviniai ginklai turėjo būti specialiai šarvuoti.
Laivo gynybai nuo lėktuvų atakų, buvo sumontuoti net 150 vienetų 25 mm priešlėktuvinių pabūklų. Be anksčiau minėtų masyvių 460 mm pabūklų, laivuose taip pat buvo 6 vienetai 155 mm ir 24 vienetai 127 mm pabūklai.
Be to, 460 mm patrankomis buvo galima šaudyti vadinamaisiais „avilio šratais“. Šie šoviniai buvo užpildyti beveik tūkstančiu padegamųjų vamzdelių ir šimtais plieno šukių. Šovinyje taip pat buvo įmontuotas sprogmuo, dėl kurio korpusas sprogdavo, o užsidegę uždegimo vamzdžiai sukurdavo liepsnos ir išlydyto plieno sieną, skirtą visiškai sunaikinti priešo orlaivius.
Milžiniško laivo išoriniame apvalkale buvo maždaug 40 cm storio apsauginis šarvų sluoksnis.
Tęsinys kitame puslapyje:
Nors laivų masė buvo didžiulė, jų maksimalus greitis siekė apie 27 mazgus (50 km/val.). Nors tai nėra pats greičiausias karo laivas pasaulyje, palyginus su minėtais „Ajovos“ klasės laivais, kurie svėrė apie 40% mažiau, jų greitis buvo tik apie 6 mazgus didesnis už „Yamato“.
Nepaisant baimę keliančios galios ir visiško japonų karinio laivyno vadų pasitikėjimo, kad šie du laivai buvo „neprilygstami ir nepaskandinami“, nė vienas nematė daug kovos. „Yamato“ praleido tiek daug laiko saugodamas Japonijos uostus, kad buvo pramintas „Hotel Yamato“.
Japonijos karinio jūrų laivyno nenorą įpareigoti bet kurį laivą kovoti lėmė tiek degalų trūkumas Japonijoje karo metu, tiek faktas, kad karo vadai tikėjo, jog bet kurio laivo praradimas bus didžiulis smūgis likusios Japonijos kariuomenės moralei.
Be abejo, paskutiniais Antrojo pasaulinio karo mėnesiais, kai jos pajėgos buvo beveik visiškai sunaikintos, Japonija nenoriai ėmė abejais karo laivais vykdyti jūrų operacijas.
Nepaisant galingos ir didžiulės ginkluotės arsenalo, laivai pasirodė ypač pažeidžiami orlaivių atakų. Net ir minėti „avilio šratai“, kurie, japonų manymu, sunaikins orlaivius, pasirodė esą tik regimas atgrasymas: kai kurie amerikiečių pilotai tiesiog perskrido tiesiai per jų pagamintas liepsnojančias skeveldras.
Nors beveik pora šimtų priešlėktuvinių pabūklų leido atgrasyti lėktuvų atakas, amerikiečiai vienu metu laivą atakuodavo dideliu skaičiumi lėktuvų, todėl šie ginklai praktiškai pasirodė tokie patys beverčiai.
Nepadėjo ir tai, kad šiuo karo metu Japonija karo lėktuvų skaičiumi ir techniniais duomenimis neprilygo amerikiečiams, todėl japonų oro pajėgos nesugebėjo apsaugoti didžiulių karo laivų.
Galiausiai,„Musashi“ buvo prarastas per 1944 m. spalio mėn. mūšį prie Leyte įlankos. Jam nuskandinti prireikė 19 torpedų ir 17 lėktuvų bombų smūgių.
Kalbant apie „Yamato“, jis dalyvavo paskutinėje užduotyje 1945 m. balandžio mėn. operacijoje „Ten-Go“, kuri buvo tyčinė savižudybės misija.
„Yamato“ turėjo būti paskutinių pastangų atmušti Amerikos pajėgas ieties smaigaliu. Jo įgulai buvo liepta plaukioti prie Okinavos salų ir panaudoti pagrindinius pabūklus, kad sunaikintų kuo daugiau įsiveržiančių amerikiečių pajėgų. Iš esmės laivas veikė kaip bazė saloje, o beveik 3 000 įgulos narių, kuriems nereikėjo valdyti ginklų laive, buvo pasiruošę sausumos mūšiui su bet kokiomis priešo pajėgomis.
Misijos planas nuo pat pradžių buvo ydingas ir įvykdytas protestuojant kai kuriems Japonijos karinio jūrų laivyno vadams, kurie pažymėjo, kad, atsižvelgiant į nurodytą planą, nebus jokių galimybių net pasiekti tikslinę salą be oro paramos.
Tai pasirodė tiesa – 1945 m. balandžio 7 d., „Yamato“ buvo užpultas 6 kreiserių, 21 eskadrinio minininko, 7 linijinių laivų ir kelių šimtų orlaivių.
Galų gale, prireikė tik 2 valandų, kol Amerikos pajėgos sunaikino galingiausią laivą, pastatytą per Antrąjį pasaulinį karą. Japonų pusėje žuvo apie 4 tūkst. karių, kai Amerikos pusėje buvo vos keliolika žuvusiųjų ir dar keli sužeisti.
Jei susidomėjote karo laivais, kviečiame juos išbandyti žaidime „World of Warships“. Žaidime detaliai akurti istoriniai karo laivai, kuriamos strategijos, sudaromos laivyno flotilės ir laimimi mūšiai nukelia į realistišką kovos jūroje pasaulį. Čia tik nuo vaizduotės, loginio mąstymo ir strategavimo įgūdžių priklauso kiek pasieksite pergalių ir kaip plėsite savo karines pajėgas.
