Vienos didžiausių Antrojo pasaulinio karo jūrų kautynių, perlaužusių Japonijos „stuburą“ – Midvėjaus mūšis: vienas prieš kitą stojo japonų ir amerikiečių galingiausi lėktuvnešiai (Foto, Video) ()
Jei žaidėte itin populiarų strateginį žaidimą „World of Warships“, išbandėte daugybę skirtingų laivų ir patyrėte daugybę įnirtingų jūrų mūšių. Visi žaidime esantys laivai atitinka istorinius analogus, tad istorijoje būta ir tikrų jų kautynių, o iš jų galima pasimokyti strategijos ir kokių klaidų negalima daryti. Bene patys įnirtingiausi jūrų mūšiai tikrovėje vyko Antrojo Pasaulinio karo Ramiojo vandenyno teatre tarp galingos Japonijos Imperijos ir JAV pajėgų.
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Bene garsiausias jūrų mūšis tarp šių dviejų galybių buvo Midvėjaus salų mūšis, Japonijai pasibaigęs katastrofiškai ir pakeitęs JAV ir Japonijos karo eigą. Galingoji imperija, praradusi net 4 galingiausius savo lėktuvnešius „Akagi“, „Hiryu“, „Kaga“ ir „Soryu“, daugiau nebeatsitiesė ir buvo priversta trauktis.
Tuo metu Japonijos Imperijos laivynas buvo galingiausias pasaulyje, dominavo visame Ramiajame vandenyne. Japonija planavo galutinai palaužti JAV pasipriešinimą ir išplėsti savo imperiją. Tačiau kelios lemtingos klaidos lėmė kone stebuklingą JAV pergalę.
Jei žaisite Japonijos pusėje „World of Warships“ žaidime, nedarykite tokių klaidų, kurias padarė Japonijos laivynas. Kaip jau minėjome, visi žaidime „War of Warships“ esantys laivai sukurti pagal tikrus istorinius analogus, todėl galėsite patirti visą istorinių mūšių dvasią.
Midvėjaus mūšis (1942 m. birželio 3–6 d.) buvo Antrojo pasaulinio karo jūrų mūšis, kuriame Jungtinės Valstijos sunaikino Japonijos pirmosios linijos lėktuvnešių pajėgas ir daugumą geriausiai apmokytų jūrų laivyno pilotų. Midvėjaus mūšis kartu su Gvadalkanalo mūšiu užbaigė tolimesnės japonų invazijos Ramiajame vandenyne grėsmę. Laimėtas mūšis sužlugdė Japonijos viltis neutralizuoti Jungtines Valstijas kaip jūrų jėgą ir faktiškai pasuko Antrojo pasaulinio karo eigą Ramiajame vandenyne.
Midvėjaus salų strateginė reikšmė
Midvėjaus koralines salas, sudaro Rytų sala ir didesnė Smėlio sala, jų bendras plotas yra tik 6,2 km2. Šias salas JAV oficialiai aneksavo 1867 m. ir tais pačiais metais buvo įrengtas anglių sandėlis garlaiviams.
Daugelį metų Midvėjaus salos nebuvo reikšmingos. 1903 m. prezidentas Theodore'as Rooseveltas salas perdavė valdyti JAV Karinio laivyno administracijai. Atolas tapo jungiamuoju tašku povandeniniam kabeliui, tiesiamam tarp Havajų ir Filipinų. Tik atsiradus oro transportui buvo įvertinta tikroji Midvėjaus reikšmė. 1935 m. salos tapo įprastu tarpvalstybinių skrydžių sustojimo punktu.
Būtent Antrasis pasaulinis karas galutinai parodė strateginę Midvėjaus svarbą. 1940 m. JAV Karinis jūrų laivynas atole įkūrė didelę oro ir povandeninių laivų bazę: rytų saloje buvo įrengti net trys pakilimo takai.
Japonija pripažino, kad atolo kontrolė bus labai svarbi jos planams Ramiojo vandenyno viduryje. Jei Japonija galėtų užgrobti salas, tuomet Havajams, esantiems vos 1770 km į pietryčius, gali kilti rimta grėsmė. Be to, gali būti nutrauktos tiekimo linijos tarp JAV ir Australijos, taip sumažinant sąjungininkų karo pastangas ir atveriant kelią į pietvakarių Ramiojo vandenyno užkariavimą.
Japonijos karinės ambicijos
Pirmą kartą užimti Midvėjų Japonija pabandė per pirmąjį Ramiojo vandenyno karo puolimą 1941 m. gruodžio 7–8 d. Maždaug 12 valandų po išpuolio prieš Perl Harborą, Japonijos eskadriniai minininkai „Sazanami“ ir „Ushio“ bombardavo JAV karinius taikinius Smėlio saloje. Vis dėlto, JAV gynyba atsilaikė ir Japonijos laivai buvo priversti atsitraukti.
Nepaisant strateginės nesėkmės Koralų jūros mūšyje (1942 m. gegužės 4–8 d.), japonai tęsė planus užgrobti Midvėjaus salas ir bazes Aleutų salose (Aliaska).
Nepaisant nesėkmės Koralų jūros mūšio metu, imperatoriškojo Japonijos laivyno vadas admirolas Isaroku Yamamoto buvo įsitikinęs, kad jo pajėgos turi skaitinį pranašumą prieš amerikiečius.
Tikėdamasis pakartoti Pearl Harboro atakos sėkmę, Yamamoto nusprendė ieškoti ir sutriuškinti likusį JAV Ramiojo vandenyno laivyną netikėta ataka nukreipta į sąjungininkų bazę Midvėjuje.
Yamamoto puolimui išsiuntė didžiulę lėktuvnešių kovinės grupę, vadovaujamą viceadmirolo Nagumo Chuichi.
Šią didžiulę kovinę grupę (vadinamą Kidō Butai (Mobiliosios pajėgos)) sudarė net 4 sunkieji lėktuvnešiai „Akagi“, „Hiryu“, „Kaga“ ir „Soryu“, taip pat 2 lengvieji lėktuvnešiai, 2 vandens lėktuvų nešėjai, 7 linijiniai laivai, 15 kreiserių, 42 eskadriniai minininkai, 10 povandeninių laivų, ir įvairūs paramos ir palydos laivai. Šių pajėgų tikslas buvo surasti ir sunaikinti Amerikos laivyną ir įsiveržti į Midvėjų.
Yamamoto suplanavo trijų krypčių Midvėjaus puolimą. Pirma, oro ataka iš keturių lėktuvnešių „Akagi“, „Kaga“, „Hiryu“ ir „Soryu“, kuriems vadovavo viceadmirolas Chuichi Nagumo. Antra, laivų ir kareivių invazijos pajėgos į Midvėjaus salas, vadovaujamos viceadmirolo Nobutake Kondo. Ir trečiasis – kai JAV atvyks pastiprinimas iš Pearl Harboro, bendras Nagumo pajėgų ir paties Yamamoto laivyno puolimas.
Tuo tarpu, nukreipti JAV dėmesį, į išpuolį Aleutų salose, prie Aliaskos krantų, buvo nukreiptos mažesnės diversinės Japonijos pajėgos.
JAV nulaužia Japonijos kodą
JAV Karinio jūrų laivyno kriptanalitikai 1942 m. pradžioje pradėjo perprasti japonų ryšio kodus ir kelias savaites iš anksto žinojo, kad Japonija planuoja ataką Ramiojo vandenyno vietoje, kurią jie vadina „AF“.
Įtaręs, kad tai Midvėjus, karinis jūrų laivynas nusprendė iš bazės išsiųsti melagingą pranešimą, kuriame teigiama, kad trūksta gėlo vandens. Netrukus Japonijos radistai išsiuntė panašią žinią apie „AF“ ir patvirtino planuojamos atakos vietą.
Kai Japonijos laivynas buvo taip išsklaidytas, Yamamoto turėjo visos strategijos nurodymus siųsti per radiją, taip suteikdamas galimybę Havajuose įsikūrusiems karinio jūrų laivyno kriptanalitikams išsiaiškinti, kada Japonija planuoja pulti (birželio 4 ar 5 d.) ir planuojamą Japonijos imperatoriškojo laivyno mūšio tvarką. Turėdamas šią informaciją, JAV Ramiojo vandenyno laivyno vyriausiasis vadas admirolas Chesteris W. Nimitzas galėjo parengti kovos su invazija planą.
Dar blogiau japonams, jie manė, kad JAV lėktuvnešio „Yorktown“, nukentėjusio per Koralų jūros mūšį, Midvėjuje nebus. Tačiau, sugadintas laivas vos per dvi dienas buvo suremontuotas Perl Harbore ir gegužės 30 d. išvyko į Midvėjų ruoštis Japonijos atakai.
Midvėjaus mūšis prasideda
Birželio 3 d.
Mūšis prasidėjo 1942 m. birželio 3 d. 9.04 val., kai amerikiečių žvalgybinis lėktuvas, kurį apšaudė japonų denio šauliai, pastebėjo invazijos flotilės laivus maždaug už 800 km į vakarus nuo Midvėjaus.
Antrasis paviršiaus kontaktas buvo užfiksuotas 9:25 val., maždaug už 1100 km į vakarus nuo Midvėjaus, amerikiečių pilotui pranešus, kad jis aptiko „pagrindinį Japonijos laivyno korpusą“. Iš tikrųjų šie laivai sudarė tik nedidelę dalį desanto ir okupacijos pajėgų.
Po birželio 3 d. nukreipto japonų išpuolio prieš Aleutų salas, grupė JAV bombonešių „B-17 Flying Fortress“ išskrido iš Midvėjaus atakuoti Kondo invazijos pajėgas, kurios klaidingai palaikytos pagrindiniu Japonijos laivynu. Ši nesėkminga ataka buvo pirmoji Midvėjaus mūšyje.
Tęsinys kitame puslapyje: