„Mirties kiaušinis“ – futuristiškiausias, paslaptingiausias ir beprotiškiausias XX amžiaus pradžios megaginklas: būtų toks milžiniškas, kad griautų fortus ir naikintų ištisas armijas (Foto) (4)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Neįmanomas projektas
Inžinieriai buvo teisūs. Visų pirma, „Oboy“ būtų neįmanoma pastatyti. Šiandien nėra tokios surinkimo gamyklos, kad būtų galima pritaikyti jo dydžiui. Semčišino supertankas būtų buvęs aukštesnis už dangoraižius. Taip pat nedaug pastatų, platesnių nei 900 metrų.
Net jei technologija būtų prieinama, transporto priemonė judėdama sutraiškytų save. Vos 100 mm šarvai sulinktų kaip aliumininė folija dėl didžiulės „Oboy“ masės.
Po metų kitas išradėjas pasiūlė naujų šarvų idėją. Naudojant iš 1,9 cm storio virvės pintą audinį ir „taip tvirtai suvynioti, kad jis taptų tarsi akmuo“. Šis 71 cm storio audinys būtų padengtas 10 cm plienu. Net šis išradimas, dešimtmečiais lenkiantis sovietinius ar amerikietiškus kombinuotus šarvus, neapsaugotų milžino nuo jo likimo.
1915 m. Rusijos kariuomenė net neturėjo pakankamai šaudmenų ginklams, todėl milžiniško kiaušinio konstrukcija buvo pamiršta.
Praėjus dviem dešimtmečiams, 1943 m. liepos mėn., sferinio ginklo idėja atgimė, tik gerokai mažesniu masteliu. Inžinierius-mechanikas A.S. Daševskis pasiūlė elipsoidinę „judančią tvirtovę“. Jos šarvai buvo 200 mm storio, tačiau ovalas buvo tik 2,5 metro skersmens ir 5 metrų ilgio. Daševskio transporto priemonė buvo tarsi mini obojus.
Iki šios dienos „Oboy“ išlieka vienu futuristiškiausių ir beprotiškiausių kada nors sumanytų karinių projektų.
