Paslaptingasis „Vela incidentas“ – mįslingas dvigubas žybsnis, užfiksuotas iš kosmoso: ar tai buvo slaptas Pietų Afrikos ir Izraelio branduolinis bandymas? Įvykio detalės iki šiol įslaptintos JAV (Foto, Video) ()
Žybsnio priežastis oficialiai tebėra nežinoma, o JAV vyriausybė tebeslepia tam tikrą informaciją apie įvykį.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Aštuntajam dešimtmečiui artėjant į pabaigą, pasaulinė politinė padėtis buvo neaiški. Kai buvo sudaryta taika tarp Izraelio ir Egipto Viduriniuose Rytuose, kiti regione išgyveno dramatišką revoliuciją Irane; tuo pačiu metu dvi didžiosios pasaulio branduolinės supervalstybės ką tik buvo sudariusios istorinį susitarimą, kuris gerokai apribojo jų branduolinį arsenalą.
Siekdamos apriboti branduolinių ginklų skaičių, tipą ir plėtrą, sutartį SALT II 1979 m. birželio 18 d. pasirašė prezidentas Jimmy Carteris ir generalinis sekretorius Leonidas Brežnevas.
Nerami padėtis Artimuosiuose Rytuose
Šių įvykių fone 1979 m. rugsėjo mėn. Indijos vandenyne buvo aptiktas dvigubas blyksnis, rodantis galimą branduolinį sprogimą. Tačiau mislingas to blyksnio šaltinis sukėlė ginčą, kuris šiandien lieka neišspręstas.
Daugelį metų Izraelis ir Egiptas dalyvavo derybose, ieškodami dešimtmečius trukusio tarpusavio konflikto sprendimo. Pradedant Egipto prezidento Anwaro Sadato vizitu Jeruzalėje 1977 m., susitarimas su Izraelio ministru pirmininku Menachemu Beginu buvo sudarytas 1978 m. rugsėjo mėn. Camp Davide vykusių derybų metu (moderavo JAV prezidentas Jimmy Carteris) ir oficialiai pasirašytas 1979 m. kovo mėn.
Per tą laiką tuometinio Irano šacho Mohammado Reza Šaho Pahlavi autoritariniam valdymui iššūkį metė islamo dvasininko tremtinio ajatolos Khomeini vadovaujama grupuotė. 1979 m. sausio mėn. šachas buvo ištremtas, Khomeini grįžo į Iraną, o iki 1979 m. balandžio mėn. šalis tapo Islamo Respublika. Tačiau įtampa Respublikoje ir toliau išliko didelė, ir iki 1979 m. lapkričio 52 amerikiečiai buvo paimti įkaitais, ir buvo laikomi JAV ambasadoje Teherane.
Nepaisant naujai suformuotos taikos su savo kaimynu, Izraelis liko neramus dėl kitų regiono valstybių ketinimų, ypač dėl naujosios Islamo Respublikos, kuri atėjo į valdžią skanduodama „mirtis Izraeliui“. Taigi, jei kas turėjo pagrindo išbandyti naujus ginklus, tai buvo Izraelis.
Pietų Afrikos vaidmuo
Tačiau ne tik Izraelis siekė išbandyti naujus ginklus, nes buvo manoma, kad Pietų Afrika, turtinga ir technologiškai pažangi valstybė, nuo 1977 m. rugpjūčio mėn., kai sovietų palydovas aptiko tokią bandymų vietą, dalyvavo požeminių branduolinių ginklų bandymuose.
Todėl, atsižvelgiant į „Vela incidento“ vietą, dėl dvigubo žybsnio Pietų Afrika taip pat tapo pagrindiniu įtariamuoju vėlesniuose tyrimuose. Taip pat buvo nepatikrintų pranešimų, kad Izraelis ir Pietų Afrika bendradarbiauja kurdami branduolinį ginklą.
„Vela“ incidentas
Taigi, esant įtemptai geopolitinei scenai, 1979 m. rugsėjo 22 d., 3 val. vietos laiku, kažkas sukėlė dvigubą blyksnį (aiškų branduolinės detonacijos įrodymą) atmosferoje virš Indijos vandenyno tarp Pietų Afrikos Prince Edwardo salų ir Krozeto salos. Jei rodmenys buvo teisingi, tai buvo 2–3 kilotonų branduolinis ginklas.
Blyksnį užfiksavo 1969 m. JAV paleistas branduolinės detonacijos aptikimo palydovas „Vela 6911“. Prieš šį įvykį jis anksčiau aptiko dar 12 dvigubų blyksnių, o vėliau buvo patvirtinta, kad kiekvienas iš jų įvyko dėl branduolinės detonacijos (tarp visų „Vela“ sistemos palydovų taip pat buvo aptikti 29 kiti dvigubi blyksniai, vėliau visi iš jų taip pat buvo patvirtinti kaip branduolinės detonacijos rezultatas).
Tęsinys kitame puslapyje:
Kitų šaltinių pateikti įrodymai taip pat patvirtino poziciją, kad dvigubas blyksnis kilo dėl branduolinio sprogimo.
Vėjo modelių tyrimai patvirtino, kad sprogimo Indijos vandenyno pietuose radioaktyvios dulkės galėjo būti nuneštos į pietvakarių Australiją. Buvo pranešta, kad netrukus po įvykio Australijos pietryčių Viktorijos ir Tasmanijos valstijose avių skydliaukėse buvo nustatytas žemas jodo-131 (kurio pusperiodis yra labai trumpas ir gaunamas tik branduolinėse reakcijose ir detonacijose) kiekis. Naujosios Zelandijos avys tokio pėdsako nerodė.
Arecibo observatorija Puerto Rike 1979 m. rugsėjo 22 d. rytą aptiko nenormalią jonosferos bangą, kuri judėjo iš pietryčių į šiaurės vakarus. Šis įvykis anksčiau nebuvo pastebėtas.
Tie, kurie tikėjo, kad dvigubas blyksnis nėra branduolinės kilmės, nurodė kitus įrodymus. Be to, kad niekas neprisiėmė atsakomybės už detonaciją ir, kad jokie kiti jutikliai neaptiko blyksnio, buvo teigiama, kad „Vela 6911“ jutiklių rodmenys buvo netikslūs. Patvirtindami gedimų teoriją, kai kurie šios nebranduolinės teorijos šalininkai taip pat pažymėjo, kad „Vela 6911“ jau buvo viršijęs savo veikimo laiką ir elektromagnetinis jutiklis tinkamai neveikė.
Kontraversiška išvada
JAV prezidento Carterio sušaukta speciali tyrimo grupė 1980 m. vasarą padarė išvadą, kad dvigubas žybsnis „tikriausiai kilo ne dėl branduolinio sprogimo“. Jie nusprendė, kad dvigubo blyksnio pranešimo iš „Vela 6911“ šaltinis greičiausiai buvo meteoroidas, pataikęs į palydovą, arba Saulės šviesa, atsispindinti nuo tokio susidūrimo šiukšlių.
Tačiau šios išvados vertintos prieštaringai ir daugelis jas ginčijo, ir, pasak kai kurių komentatorių, tyrėjai ir kiti iš Los Alamo nacionalinės laboratorijos ir Karinių jūrų pajėgų laboratorijos netgi nesutiko su išvadomis.
Nors nėra visiško sutarimo, dauguma teigiančių, kad „Vela“ incidentas buvo branduolinis sprogimas, taip pat linkę spėlioti, kad tai įvyko dėl Izraelio (su Pietų Afrika ar be jos) ginklų bandymo, o dėl savo glaudžių Izraelio ryšių su JAV, prezidento Carterio administracija patyrė didelį spaudimą incidento priežastims nuslėpti.
Toks artimo JAV sąjungininko branduolinis bandymas ne tik pakenktų naujam JAV įsipareigojimui mažinti branduolinį arsenalą, bet ir būtų pastatęs prezidentą Carterį į nepatogią padėį – sankcionuoti Izraelį arba ne. Teigiama, kad JAV administracija pasirinko lengviausią kelią ir dėl dvigubo blyksnio kaltino techninį nesklandumą.
Vis dėlto, šiandien dauguma nepriklausomų tyrinėtojų mano, kad 1979 m. blyksnį sukėlė branduolinis sprogimas.
