Pastaraisiais metais dirbtinio intelekto (DI) tema tampa vis populiaresnė. DI supa magijos, mistikos aureolė. Žymūs žmonės įspėja apie DI grėsmę, būsimą bedarbystę, Holivudas kuria filmus apie DI, robotų pavergtą žmoniją. Ar tikrai DI yra toks pavojingas ir nenuspėjamas, kuo DI skiriasi nuo dirbtinės sąmonės ir daug kitų įdomių dalykų pasakoja DI tema besidomintis advokatas Dmitrijus Bogdanovas.

Kas gi yra tas magiškasis DI?

Žodis „dirbtinis“ kaip ir suprantamas, t. y. nenatūralus. Yra dirbtiniai ikrai, dirbtinė oda, dirbtiniai briliantai. Skirtingai nuo natūralių, tai yra žmogaus sukurti daiktai. DI taipogi sukurtas žmogaus.

Žodžio „intelektas“ reikšmė sudėtingesnė.

Galima pateikti tokią intelekto sąvoką – intelektas, [lot. intellectus — suvokimas, prasmė], protas, pažintiniai žmogaus sugebėjimai.

Dažniausiai kalbama apie žmogaus intelektą. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad intelektą turi ir gyvūnai, vabzdžiai (bitės), diskutuojama apie grybų, augalų intelektą.

Be to, intelekto sąvokų yra nemažai. Intelekto teorijų yra nemažai: jų autoriai yra Howard Gardner, Charles Spearman, Raymond Bernard Cattell ir kiti. Išskiriamas kalbinis intelektas, vizualinis, loginis, t. t. Viso to nederėtų pamiršti kalbant apie DI. Labiausiai paplitusios yra DI sąvokos, kurios sieja intelektą su protu, mąstymu, duomenimis, kognityviniais žmogaus įgūdžiais. Tačiau ir išvardyti žodžiai nevienodai suprantami. Pavyzdžiui, mąstymas skiriasi nuo galvojimo.

Europos Parlamento svetainėje pateikiama tokia DI sąvoka: „Dirbtinis intelektas yra mašinos sugebėjimas parodyti į žmogų panašias galimybes, tokias kaip argumentavimas, mokymasis, planavimas ir kūrybiškumas“.

Lietuvos DI strategijoje DI – tai sistemos, kurios demonstruoja protingą ir sumanų elgesį, analizuodamos savo aplinką ir darydamos gana savarankiškus sprendimus tikslui pasiekti.

Dėl žmogui būdingo antropomorfizmo, šią dieną vartojamos DI sąvokos nėra, mano galva, tinkamos, kaip ir pats terminas „Dirbtinis intelektas“. Mašina, kompiuteris, algoritmas, kompiuterinė programa nemąsto, neturi sąmonės, ji neturi jokių žmogui būdingų savybių. Ji tik apdoroja informaciją, duomenis, operuoja skaičiais. Ir intelekto, kaip tokio, turėti negali.

Kaip su jūros kiaulyte: nei tai jūros, nei kiaulytė. Analogiškai,  tai nei intelektas, nei dirbtinis atitinkamai.

Bet istoriškai susiklostė taip, kad toks terminas – DI – vartojamas. Terminas buvo pradėtas vartoti mokslininko John McCarthy 1956 metais. Įdomu, kad jo motina Ida Glatt gimė 1893 metais Lietuvoje (carinėje Rusijoje), Tauragėje.

Terminas, mano akimis žiūrint, lengvai klaidina eilinį žmogų. Dėl to kyla visokios baimės ir nepagrįsti lūkesčiai. Manau, kad niekada kompiuteris, kompiuterinė programa, algoritmas neįgaus sąmonės. Sąmonė yra išskirtinai gyvybės savybė.

Kad tiksliau suprastume, kas yra DI ir kuo jis nėra, reikia geriau suprasti, kas yra smegenys ir kaip jos veikia, kadangi dirbtiniai neuroniniai tinklai buvo sugalvoti mokslininkų Warren McCulloch ir Walter Pitts 1943 metais kaip smegenų modeliai, atsižvelgiant į tuo metu egzistavusias žinias ir supratimą apie smegenų veiklą.

Dirbtiniai neuroniniai tinklai, dirbtinis neuronas – tik matematinės formulės. Spręsti apie smegenis pagal jų modelį yra tas pats, manau, kaip spręsti apie saulės veikimą, struktūrą, savybes pagal vaiko nupieštą saulės paveikslą.  Dabartinis mokslas negali sumodeliuoti net drozofilos  (vaisinės muselės) smegenų, turinčių 250 000 neuronų. Gi žmogaus smegenyse jų 16 000 000 000. Todėl apie dirbtinę sąmonę net neverta pradėti kalbėti.

Bet bijoti – žmogiška. Vaikai dažnai bijo tamsos, rupūžių, vorų, gyvačių (ir ne tik vaikai). Senais laikais, kartais ir dabar, žmonės bijodavo griaustinio, kitų gamtos reiškinių. Baimė būdavo racionali ir neracionali. Bijodavo malūnų, malūnininkų, galvodavo, kad jie sutaria su velniais (prisiminkime pirmąjį lietuvišką miuziklą „Velnio nuotaka“, 1974 m.)

Bijodavo ir naujų technologijų, atradimų.

Knygų gausybės:

1454 m. šveicarų mokslininkas Conrad Gessner įspėjo apie žalą, kurią sukels knygų gausa.

1685 m. prancūzų mokslininkas Adrien Baillet tvirtino, kad yra pagrindas bijoti kasdien didėjančio knygų kiekio, nes tai gresia barbarizmu.

Elektros:

Staklių:

Teisininkai atsargiai žiūrėjo net į susisiekimą su klientu elektroniniais laiškais: 1996 m. JAV Ajovos valstijos advokatūros etikos komitetas pritarė advokato ir kliento susirašinėjimui elektroniniais laiškais tik esant kliento rašytiniam pritarimui.

Tačiau kompiuteris (angl. to compute – skaičiuoti, kompiuteriais buvo vadinami žmonės, kurie atlikinėja matematinius skaičiavimus) visada veikia pagal instaliuotą programą. Egzistuoja netgi atsitiktinių skaičių generatoriaus problema, kai kompiuteris nesugeba pateikti visiškai atsitiktinio skaičiaus. Todėl, kad veikia pagal programą. Tad ir robotų sukilimo nebus. Bet žmogus gali naudoti DI savo negeriems tikslams pasiekti. Yra ir kitokių neigiamų DI pasekmių. Manau, kad DI ne tiek atlaisvins žmogų nuo rutinos darbe, kiek padarys rutininiu tą darbą, tą protinę veiklą, kuri dabar apibrėžiama kaip kūrybinė.

Kaip kalkuliatoriai savo laiku perėmė dalį žmogaus darbo, taip padarys ir DI.

Kada tai gali įvykti?

Tai jau pamažu prasideda. Skirtingose valstybėse, visuomenėse DI diegimas vyksta įvairiais greičiais. Labiausiai DI vystomas, taikomas Kinijoje, JAV. Manau, kad taip yra ir dėl to, kad minėtose valstybėse mokslininkams, verslininkams yra prieinami dideli duomenų kiekiai, duombazės. DI be duomenų neįsivaizduojamas. Manau, kad dabar vyksta pradinis duomenų kaupimas (pagal analogiją su pradiniu kapitalo kaupimu). Ir tos valstybės, visuomenės, kurios sudarys palankias sąlygas duomenų rinkimui, kaupimui, naudojimui ilgainiui išloš, jų sprendimai bus taikomi visame pasaulyje. Ir atsiras periferija, antros, trečios eilės (pasaulio) valstybės (DI aspektu).

Bijoma, kad DI atims iš žmonių darbą. Ar tai tiesa?

Ir taip, ir ne. Senas pasaulis pasitraukia. Arba, nedramatizuojant, keičiasi, atgimsta. Klausimas ne tik ir ne tiek technologijose. Klausimas, kas tas naujas technologijas pasiruošęs naudoti. Pokyčiai atsiranda pamažu, latentiškai.

Kaip vandens paviršiuje matosi ratai, bangos, judėjimai, bet kas darosi gilumoje – nematoma. Vyksta pradinis duomenų kaupimas. Pradinė duomenų kaupimo stadija. Dėlionė gali susidėti kaip po 5 metų, taip ir po 15 metų.

Bet tai atsitiks. Jei ne visose žmogaus veikimo sferose, tai daugelyje.

Kur tik yra duomenys – ten gali būti taikomas DI.

Supraskime, kad už gyvenimo borto vargu ar kas bus išmestas. Ir po 15 metų retkarčiais galėsime pamatyti buhalterį su kalkuliatoriumi, vertėją su popieriniu žodynu, teisininką, vartantį popierinį kodeksą. Bet dirbti archajiškai bus sunku, nelinksma, niūru, kaip irkluoti galeroje prieš vėją, kai pro šalį be jokių pastangų plaukia gražūs ir modernūs laivai.

Komentarai (57)