Kodėl Sovietų Sąjunga per Antrąjį pasaulinį karą subombardavo neutralią Švediją – taip pat ir Stokholmą: tai buvo pirmasis istorijoje švedų sostinės bombardavimas (Foto, Video) ()
Antrojo pasaulinio karo metu Sovietų Sąjunga ant Švedijos miestų ir kaimų – tarp jų ir sostinės Stokholmo, numetė daugiau nei šimtą bombų.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Ne visai tokia neutrali
Antrojo pasaulinio karo metu Švedija nesugebėjo likti nuošalyje nuo karinio konflikto, kaip tikėjosi. Spaudžiama Trečiojo Reicho, ji turėjo sutikti su vokiečių karių tranzitu per savo teritoriją.
Be to, Stokholmas nukrypo nuo savo neutralumo politikos ne tik spaudžiamas išorinių jėgų, bet ir gana savanoriškai. Sovietų Sąjungos ir Suomijos karo metu, žinomo kaip Žiemos karas, Švedija pasiskelbė vadinamąja „nekariaujančia“ valstybe. Tačiau tiesiogiai nesikišdama į konfliktą ji vis dėlto aktyviai tiekė Suomijai ginklus, šaudmenis ir savanorius.
Be to, švedai taip pat dalyvavo karo veiksmuose. Kartkartėmis kariaujančių šalių povandeniniai laivai per klaidą užpuldavo ir nuskandindavo Švedijos prekybinius laivus, o nuo taikinių nuklydę orlaiviai atlikdavo bombardavimo antskrydžius Švedijos teritorijoje.
Švedijos skaičiavimais, per Antrąjį pasaulinį karą Vokietija ją bombardavo 10 kartų, Didžioji Britanija – 12 kartų, o SSRS buvo atsakinga už septynis incidentus. Tačiau Maskva pripažino savo dalyvavimą tik viename iš jų.
Pirmasis oro antskrydis
|
1940 m. sausio 14 d. sovietų lėktuvai pirmą kartą užpuolė Švedijos teritoriją. Skridę virš šiaurinės Suomijos ir Botnijos įlankos, trys bombonešiai „DB-3“ pasiekė didelį Švedijos Liuleo (Luleå) uostą.
Gausiai sningant ir esant prastam matomumui, bombonešiai pasuko link Kallaxön salos į pietus nuo Liuleos, kur numetė apie tuziną bombų. Laimei, aukų nebuvo; apgadinta tik keletas gyvenamųjų pastatų.
Grįžtant iš oro reido, beveik tuščios kuro talpos privertė sovietų bombonešius nusileisti Suomijoje, kur juos sugavo Suomijos kariai.
Į įvykio vietą tuoj pat atvyko Švedijos Vesterboteno kunigaikštis kronprincas Gustafas Adolfas, tuo metu buvęs Šiaurės Švedijoje, lydimas aukšto rango kariškių. Iš karto prasidėjo spekuliacijos dėl galimų sovietų bombardavimo reido priežasčių.
Remiantis visuotinai priimta teorija, sovietiniai lėktuvai skrido link Suomijos miesto Kemi, bet pasimetė. Tačiau buvo ir kita teorija, kad „DB-3“ buvo pavesta bombarduoti Kallaxön karinį aerodromą. Galbūt taip SSRS norėjo priversti švedus atsisakyti paramos Suomijai. Tačiau Maskva nepripažino savo oro pajėgų dalyvavimo šiame incidente.
Pajalos užpuolimas
1940 m. vasario 21 d. vidurdienį virš Švedijos Pajala gyvenvietės, esančios 10 km nuo sienos su Suomija, danguje pasirodė septyni sovietų bombonešiai, kurie ant gyvenvietės numetė bombas.
Pajala nukentėjo nuo daugiau nei 130 bombų, įskaitant padegamąsias, kurios smarkiai apgadino vietos bažnyčią, sudegino lentpjūvę ir dalį gyvenamojo rajono.
Viena bomba pataikė į vietos mokyklos sporto salę, kur tuo metu buvo įsikūrę Norrlando dragūnų pulko padaliniai. Švedijos karių gyvybes išgelbėjo tik tai, kad bomba nesprogo.
Per antskrydį stebuklingai niekas nežuvo, tačiau buvo sužeisti du vietos gyventojai. Nedidelį aukų skaičių lėmė tai, kad dauguma bombų nukrito Pajala pakraštyje.
Be to, daugelį gyventojų perspėjo jų draugai ir giminaičiai iš kaimyninio Kengio kaimo, esančio pačioje sienoje su Suomija, kurie pirmieji pastebėjo sovietinius lėktuvus.
Tęsinys kitame puslapyje:
Švedija sovietų vadovybei pareiškė protestą, tačiau Maskva atmetė kaltinimą užpuolus Pajalą. Tik kovo 6 d., ištyrusi situaciją, SSRS pripažino bombardavusi Švedijos teritoriją, nurodydama įgulos navigacijos klaidą.
Jau pasibaigus Žiemos karui, kaime apsilankė sovietų delegacija, kuri įvertino padarytą žalą. Švedai padarytą žalą įvertino 45 000 kronų. Galų gale SSRS sumokėjo Švedijai 40 000 kronų kompensaciją.
Oro smūgis sostinei
1944 m. vasario 22 d. Stokholmo gyventojai staiga atsidūrė tikro karo epicentre. Jų miestą bombardavo sovietų aviacija.
Švedijos oro gynybos pajėgos neaptiko keturių užsienio bombonešių, pasiekusių sostinę. Tik vienas pranešimas skelbė, kad artėja neatpažinti lėktuvai, tačiau kol buvo bandoma išsiaiškinti situaciją, jau buvo per vėlu.
Pirmą kartą istorijoje Stokholmas buvo bombarduojamas. Viena 100 kg bomba sunaikino naujai atidarytą teatrą, liko trijų metrų gylio ir penkių metrų pločio krateris. Be Švedijos sostinės, nukentėjo ir kaimyninis Strängnäs miestas.
Kaip ir kitų sovietų oro antskrydžių Švedijos gyvenvietėse atveju, stebuklingai niekas nenukentėjo. Tačiau du Švedijos kariai buvo sužeisti.
Švedai padarė išvadą, kad sovietų orlaivis atakavo Stokholmą per klaidą. Tuo metu SSRS aktyviai bombardavo pietų ir pietvakarių Suomiją, o jos bombonešiai galėjo pasiklysti tamsią žiemos naktį. Tačiau, reaguodama į Švedijos reikalavimą išsiaiškinti situaciją, Maskva atsisakė pripažinti savo lėktuvų, nors ir netyčinių, dalyvavimą reide.
Egzistuoja teorija, kad ataka prieš Stokholmą anaiptol nebuvo navigacijos klaida, o sąmoninga Sovietų Sąjungos operacija. Priežastis buvo sovietų žvalgybos agento Vasilijaus Sidorenko byla.
Sidorenko buvo suimtas Švedijoje 1942 m. už šnipinėjimą ir nuteistas 12 metų kalėjimo. Sovietų vadovybė ne kartą kreipėsi į Švediją, reikalaudama jį nedelsiant paleisti, tačiau visi prašymai buvo atmesti. Kai diplomatiniai metodai buvo išnaudoti, SSRS galėjo nuspręsti panaudoti jėgą.
Ar atsitiktinumas, ar ne, praėjus vos trims dienoms po Stokholmo bombardavimo, Sidorenko buvo paleistas dėl medicininių priežasčių ir netrukus paliko šalį.
