Grandioziniai Hitlerio planai Berlyne – naujoji Vokietijos pasaulio sostinė arba Germanija: megalomanijos metropolis su milžinišku 200 m aukščio megamostriniu kupolu (Foto, Video)  ()

Germanija buvo numatytas Vokietijos sostinės Berlyno atsinaujinimas nacių laikotarpiu, dalis Adolfo Hitlerio vizijos dėl nacistinės Vokietijos ateities po planuojamos pergalės Antrajame pasauliniame kare.


Visi šio ciklo įrašai

  • 2021-08-24 Grandioziniai Hitlerio planai Berlyne – naujoji Vokietijos pasaulio sostinė arba Germanija: megalomanijos metropolis su milžinišku 200 m aukščio megamostriniu kupolu (Foto, Video)  ()

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Berlyno Duden ir General-Pape gatvių kampe, tarp Berlyno geležinkelio (S-Bahn) ir gyvenamųjų namų, stovi didžiulis cilindrinis betono luitas. Konstrukcijos viduje yra keletas kambarių, kuriuose guli senos, rūdijančios įrangos dalys.

Jis buvo pastatytas 1941–1942 m. Trečiojo Reicho laikotarpiu – tai buvo daug didesnio plano, kurį Hitleris numatė Berlynui, dalis.

Po pergalingo Antrojo pasaulinio karo, kurio pergale Hitleris buvo gana įsitikinęs, fiureris planavo pertvarkyti Berlyną kaip naująją Vokietijos pasaulio sostinę arba Welthauptstadt Germania – megalomanijos metropolį, kurio struktūros atspindės Trečiojo Reicho dvasią ir sukels baimę priešams ir savo pavaldiniams.

Hitleris paskyrė architektą Albertą Speerą (Špėras) prižiūrėti projektą ir kartu jie sukūrė fantastišką miesto atstatymo planą.

Berlynas turėjo būti pertvarkytas palei centrinį 5 kilometrų ilgio bulvarą, vadinamą Prachtallee arba „Šlovės bulvaru“ („Splendor Boulevard“).

 

Iš šiaurės į pietus nutįsęs „Šlovės bulvaras“ būtų buvęs skirtas rengti paradams ir būtų uždarytas eismui. Automobiliai būtų nukreipti į požeminį greitkelį, einantį tiesiai po parado maršrutu.

Šiauriniame prospekto gale turėjo būti didelis atviras forumas, žinomas kaip Großer Platz, kurio plotas siektų apie 350 000 kvadratinių metrų.

Ši aikštė turėjo būti apsupta didingų pastatų, įskaitant fiurerio rūmus, Reichstago pastatą ir trečiąją Reicho kanceliariją bei vyriausiąją Vokietijos armijos vadovybę.

Tačiau didžiausias iš jų ir naujojo Berlyno centras buvo didžiulis kupolo formos pastatas, vadinamas Volkshalle arba Liaudies salė, kurią sukūrė pats Hitleris.

Gerrmanija ir Volkshalle seriale „Žmogus aukštoje pilyje":

 

Volkshalle būtų buvęs daugiau nei 200 metrų aukščio ir 250 metrų skersmens, arba šešiolika kartų didesnis už Šv. Petro baziliką, kuria buvo grindžiamas dizainas. Jos matmenys buvo tokie dideli, kad palyginus su ja kiti Berlyno pastatai būtų nykštukai. Jei ji būtų pastatyta, tai būtų didžiausia uždara erdvė pasaulyje.

Hitlerio siekiai viešpatauti pasaulyje akivaizdžiai matomi iš architektūrinių ir dekoratyvinių Volkshalle bruožų – salė su kupolu turėjo būti ten, kur Hitleris, kaip pasaulio šeimininkas, pasirodys prieš tūkstantines minias. Ant kupolo žibinto viršuje buvo vokiečių heraldinis erelis, įsikibęs į nagus ne įprastą svastiką, o Žemės rutulį.

Pasak Speero, į šventyklą panašus pastato su kupolu pobūdis buvo skirtas viešam Hitlerio, jo įpėdinių ir Vokietijos reicho garbinimui. Speeras tikėjo, kad susirinkimų salė su kupolu įgis didelę šventą reikšmę ir taps sakraline šventove, tokia pat svarbi nacionalsocializmui kaip Šv. Petro bazilika Romoje katalikybei. Toks kultas buvo viso plano pagrindas.

 

Tęsinys kitame puslapyje:




Pietinis prospekto galas turėjo turėti kitą megastruktūrą, triumfo arką, pagrįstą Triumfo arka Paryžiuje, bet vėlgi, daug didesnę. Ji buvo suprojektuota 100 metrų aukščio – teoriškai Paryžiaus Triumfo arka (50 m) tilptų jos angoje.

Tačiau iškilo problema. Berlyno dirvožemis yra pelkėtas ir nepakankamai stabilus, kad atlaikytų milžiniškų statinių, kuriuos Hitleris norėjo pastatyti, svorį.

Siekiant nustatyti, kiek žemės galėjo atlaikyti svorį, toje vietoje, kur būtų buvusi pastatyta Triumfo arka, 1941 m. buvo pastatytas eksperimentinis pastatas „Schwerbelastungskörper“, pažodžiui „sunkus laikantis kėbulas“.

 

„Schwerbelastungskörper“ turėjo 11 metrų skersmens pamatą, virš kurio buvo pastatyta 12650 tonų 21 metro skersmens ir 14 metrų aukščio cilindrinė konstrukcija. Jei visa konstrukcija susmegtų mažiau nei 6 cm, dirvožemis bus laikomas sveiku. Betoninis korpusas susmego 19 cm.

Po kelių mėnesių Antrasis pasaulinis karas pasisuko nepalankia Vokietijai eiga ir visi Berlyno planai turėjo būti atidėti.

„Schwerbelastungskörper“ yra vienintelis Welthauptstadt Germania pastatas, kuris kada nors buvo pastatytas ir vis dar primena, koks galėjo būti Berlynas.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: MTPC
MTPC
(37)
(2)
(35)

Komentarai ()