Kas yra efektingasis Kopo-Ečelso efektas – sraigtasparnio mentes supanti švytinti aureolė: keliamos įvairios versijos (Foto, Video) ()
Kai 2009 metais amerikiečių karo korespondentas ir fotografas Michaelas Yonas lydėjo JAV karius į Afganistaną ir pradėjo ten fotografuoti karius bei jų įrangą, jis pastebėjo neįprastą reiškinį. Kai sraigtasparnis pakildavo ar leisdavosi ir ore būdavo daug smėlio, rotorių mentės imdavo švytėti.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Yonas paklausė pilotų kas tai, bet atrodė, kad niekas nežinojo. Tačiau jie turėjo savo teorijas. Yonui vienas pilotas teigė, kad aureolės yra „statinės elektros, susidariusios dėl trinties, kai skirtingos medžiagos atsitrenkia viena į kitą, rezultatas“.
Tačiau ši teorija turi problemų. Statinė iškrova nesukelia kibirkščių lietaus, kaip matyti šiose nuotraukose. Tikrasis paaiškinimas yra toks:
Kai sraigtasparnis yra labai arti žemės, rotoriaus mentės išmeta į orą didžiulį kiekį dulkių ir smėlio. Siekiant apsaugoti rotoriaus mentes nuo šių dulkių ir kitų ore esančių pavojingų kietųjų dalelių sukeliamo dilimo, priekiniuose menčių kraštuose yra tvirtų medžiagų, pvz., titano arba nikelio lydinių, juostelės.
Šios medžiagos puikiai veikia įprastomis mūšio lauko sąlygomis, tačiau dykuma yra atšiauri aplinka. Smėlis yra kietesnis nei titanas ir nikelis, kurie dengia menčių kraštus. Taigi, kai ašmenys perskrodžia smėlio debesį, smėlio dalelės atsitrenkia į ašmenis ir menčių kraštų paviršiuje išgraužia mažyčius griovelius. Dėl to į orą patenka metalų gabalėliai.
Šios smulkios metalinės dulkės savaime užsiliepsnoja, kai liečiasi su atmosferos deguonimi. Šis reiškinys vadinamas piroforiškumu.
Tai tas pats reiškinys, dėl kurio išskrenda kibirkštys, kai galandate peilį šlifavimo disku arba sutrenkiate du akmenis (dažniausiai titangą) ar metalo gabalus.
Ne visi metalai pasižymi piroforiškumu, bet kai kurie, pavyzdžiui, geležis, aliuminis, magnis, kalcis, uranas, titanas, volframas, bismutas, hafnis, toris, osmis, neodimis, litis, natris, kalis, rubidis, cezis ir keletas kitų, pasižymi šia savybe.
Dažnai ir klaidingai manoma, kad efektas yra elektrinis reiškinys, atsirandantis dėl statinės elektros, kaip Šv. Elmo ugnis, arba dėl smėlio sąveikos su rotoriumi (triboelektrinis efektas), arba dėl pjezoelektrinės kvarcinio smėlio savybės.
Dar viena neteisinga teorija teigia, kad didžiulis sraigtasparnio menčių greitis taip greitai išstumia smėlio daleles, kad dėl adiabatinio šildymo atmosferoje jos sudega kaip meteorai.
Erozija, susijusi su Kopp-Etchells efektu, kelia priežiūros ir logistikos problemų. Smėlis, patekęs į judančias rotoriaus mentes, kelia pavojų saugumui dėl gerai matomo žiedo, dėl kurio karinės operacijos atsiduria taktiškai nepalankioje padėtyje, kai bandoma pasislėpti tamsoje.
Kopp–Etchells efekto šviesa gali trikdyti piloto gebėjimą matyti, ypač naudojant naktinio matymo įrangą. Dėl to gali kilti sunkumų saugiai nusileiti dėl piloto dezorientacijos.
Kai Michaelas Yonas atrado šį reiškinį, jis nustebo, kad jis dar neturi pavadinimo.
Jis nusprendė jį pavadinti Koppo-Etchellso efektu dviejų karių, 2009 m. liepą žuvusių per mūšį Sangine (Afganistanas) – JAV armijos reindžerio Benjamino Koppo ir britų kario Josepho Etchellso – atminimui.
