[Žinios trumpai] Arestovičius dėl derybų su Rusija: ukrainiečių laukia „daug malonių staigmenų“ ()
Pagal tarptautines konvencijas, be šalių sutikimo, derybų metu jų turinio viešinti negalima, tačiau Rusija pažeidžia šias normas, sakė A. Arestovičius.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Aleksejus Arestovičius pareiškė, kad po derybų su Rusijos Federacija Ukraina neperleis nei teritorijos, nei nacionalinių interesų, nei ginkluotųjų pajėgų dydžio.
„Mano nuomone, Rusijos pusė nori pasiekti taikos susitarimą. Jie puikiai supranta pralaimėjimo mūšio lauke pasekmes, nuo kurių kentės, ir tarptautinių sankcijų, dėl kurių yra labai susirūpinę. Jie laikosi gana konstruktyvios pozicijos dėl paties susitarimo sudarymo ir derybų vedimo“, – sakė jis.
Arestovičius pridūrė, kad nėra įgaliotas komentuoti pačių derybų turinio, todėl komentuos kito prezidento patarėjo Michailo Podoliako žodžius dėl Rusijos Federacijos „reikalavimų“, kuriuos paskelbė „Financial Times“.
„Šie „norų sąrašai“ neatspindi tikrosios derybų eigos, ypač tikrosios Ukrainos pusės pozicijos. Neva jie pažymėjo šiuos „pageidavimų sąrašus“ kaip tikrąją derybų eigą“, – sakė jis.
Pasak Arestovičiaus, pagal tarptautines konvencijas be šalių sutikimo jų turinio paviešinti derybų metu neįmanoma, tačiau Rusija šias normas pažeidžia.
Jis pridūrė, kad vienintelis Rusijai priimtinas dalykas šioje situacijoje yra NATO nenoras priimti Ukrainą į Aljansą.
„Rusai įdėjo daug pastangų, kad NATO pozicija būtų tokia... Viena vertus, gaila, bet, kita vertus, tai suteikia rusams kozirį, kuriuo būtų galima remtis derybose, bet tai grynai teorinis mano samprotavimas“, – pridūrė Arestovičius.
Jis taip pat pakomentavo „taikos susitarimo“ tarp Ukrainos ir Rusijos tikimybę.
„Pagal Vienos konvenciją, bet kokios derybos ar susitarimai veikiant prievartai yra laikomi negaliojančiais. Kol nėra paliaubų, apie jokį susitarimą apskritai negalima kalbėti... Mes neperleisime nei Ukrainos teritorijos, nei savo nacionalinių interesų, ar kariuomenės dydžio... be to, manau, kad mūsų piliečių laukia daug malonių staigmenų dėl rezultatų“, – sakė Arestovičius.
Primename, kad Ukrainos ir Rusijos derybininkai pirmadienį pirmą kartą visapusiškai aptarė siūlomą susitarimą. Tą dieną svarstytame 15 punktų projekte Kijevas atsisako savo ambicijų prisijungti prie NATO ir pažada nepriimti užsienio karinių bazių ar ginkluotės mainais į sąjungininkų apsaugą, tokių kaip JAV, JK ir Turkija.
Michailas Podoliakas vėliau šį projektą pavadino Rusijos delegacijos „juodraščiu“.
Užsienio reikalų ministras Dmitrijus Kuleba pažymėjo, kad Ukraina atmeta visus Rusijos siūlomus pasidavimo variantus ir ieško „pusiausvyros“.
„Dabar Ukraina yra orientuota į tai, kad derybų proceso metu būtų nustatyta, kokias saugumo garantijas yra pasirengusi suteikti Rusijos Federacija, kaip ir kitos valstybės, pirmiausia nuolatinės JT Saugumo Tarybos narės. Kai suprasime, apie kokias saugumo garantijas mes kalbame, tada galėsime nuspręsti, koks bus mūsų konstruktyvus žingsnis. Aš dabar pradėčiau kalbėti ne apie neutralumą ar kokią kitą sritį, o apie tai, kaip Ukraina gaus saugumo garantijas ir kokios jos bus. Neutralumas savaime nėra problemos sprendimas. Sprendimas dėl saugumo garantijų, o ne tas pats, kaip Budapešto memorandume“, – sakė Kuleba.
