Naujo tipo namai po žemės drebėjimų remontuosis savarankiškai (1)
Vokietijoje 2010 metais planuojamas pastatyti pirmasis kotedžas, sugebėsiantis atlaikyti žemės drebėjimus. Tai ne paprastas, sutvirtintų konstrukcijų pastatas – jo statyboje pirmą kartą tokiu dideliu mastu planuojama panaudoti nanopolimerus. Žodžiu, planuojamas pastatyti namukas, prikimštas nanotechnologijų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Netradicinį projektą rengia Nanotechnologijų institutas prie Lidso universiteto (NanoManufacturing Institute — NMI) kartu su eile kitų mokslinių ir gamybinių institucijų iš visos Europos.
Verta pabrėžti, nors autoriai ir žada visiškai naujos konstrukcijos pastatą, visgi absoliutus atsparumas žemės drebėjimams nebus pasiektas. Tačiau planuojama, jog jis galės išverti vidutinius drebėjimus, o esant didesniems drebėjimams ir pažeidus sienas – namas pats jas rekonstruosis.
Aišku, nekalbama apie tai, jog jis sugebės kaip Feniksas prisikelti iš visiškų griūvėsių, tačiau nedidelius įtrūkimus ir plyšius naujoji technologija leis užtaisyti automatiškai.
Kokia tokio „atsparaus“ namo paslaptis? Apie pačią namo struktūrą, formą bei dydį kol kas jokių duomenų nėra. Aišku tik tai, jog mokslininkai nusiteikę į betoną įmaišyti milijardus nanopolimerinių dalelių, apdorotų tokiais metodais, jog po padidėjusio spaudimo (žemės drebėjimo atveju), polimerai virstų į skystį, sugebantį užpildyti susidariusius įtrūkimus, o po to sustingti tarsi klijai arba betonas.
Mokslininkai tikisi, jog toks modifikuotas betonas sugebės savaime stabilizuoti pagrindinę konstrukcinę namo dalį po žemės drebėjimo pažeidimų. Mokslininku žavi ne tik stipresnio namo idėja, bet ir pirmą kartą atsiradusi galimybė pritaikyti nanotechnologijas tokių globaliu mastu. Namų statytojams ši medžiaga praverstų ne tik aktyvių drebėjimų zonose, bet ir paprastose staybose - dėl nevienodai sėdančių pamatų sienose kartais atsiranda įtrūkimų, kuriuos užtaisyti būna gana sudėtinga.
Projekto vadovas, profesorius Terry Wilkins įsitikinęs, jog „tik atsiradus tinkamam projektui, mes iš karto galėtume pradėti gaminti tūkstančius litrų skysčio su nanopolimerais ir jį maišyti nedideliais kiekiais į statybinį gipsą“.
Nors Lidso universiteto mokslininkai projekte užims pagrindinį vaidmenį, pats projektas, finansuojamas iš ES lėšų, paslėptas po transeuropinės Knauf kompanijos, užsiimančios statybinių medžiagų gamyba ir turinčios apie 25 tarptautinius partnerius, vėliava.
Šaltiniai: