„Second Life“ personažas, valdomas dirbtinio intelekto įrangos, išlaikė psichologinį testą, kuris skirtas normalaus vystymosi 4-5 metų vaikui ir taip pademonstravo išimtinai žmonėms būdingą mąstymo sugebėjimą.

Ateityje galbūt pavyks sukurti „protingesnius“ kompiuterinius žaidimus, galinčius įvertinti žaidėjo proto būsenas.

"Šiandienos video žaidimų veikėjai neturi jokio supratimo, kas jūs esate“, - sako Niujorko Rensselaer politechnikos instituto mokslininkas Selmer Bringsjord. Jo vizija – žaidimai ir virtualūs pasauliai, kuriuose kompiuteriniai personažai gali suprasti ir nuspėti žaidėjo veiksmus ir motyvus.

Realiame gyvenime „klaidingos nuomonės testą“ psichologai naudoja diagnozuodami įvairias ligas, pavyzdžiui, autizmą. Tiriamajam parodoma scena, kurioje vaikas į stalčių įdeda daiktą ir išeina iš kambario. Tuomet vaiko motina daiktą išima ir paslepia kitur.

Negalėdami matyti pasaulio kitų akimis, maži vaikai ir kai kurie autizmu sergantieji spėja, kad grįžęs į kambarį vaikas ieškos daikto ten, kur jį padėjo mama. Sulaukę 4-5 metų amžiaus, vaikai jau supranta, kad vaikas klaidingai manys daiktą tebesant stalčiuje. Šis testas patvirtina vadinamąją proto teoriją – žmonių sugebėjimą suvokti, kad jų ir aplinkinių požiūriai į realybę skiriasi.

Labai panašų eksperimentą S. Bringsjord komanda surengė virtualiame „Second Life“ pasaulyje su personažu Edžiu. Edžio programinė įranga turi duomenų bazę, kurioje yra nuolat atnaujinami įvairūs faktai, pavyzdžiui, daiktų vieta. Pagal šiuos faktus argumentavimo programa – Edžio „smegenys“ – ir vertina situacijas.

Testą virtualus personažas išlaiko dėl į „smegenis“ įdiegto loginio teiginio: jei kažkas kažką mato, jis tai žino, jei nemato – nežino. Todėl Edis „suvokia“ kad iš kambario išėjęs žmogus nežinos, kad daiktas buvo perkeltas, nes to jis nematė.

Praėjusiais metais Masačiūsetso technologijų instituto mokslininkai tokį sugebėjimą įdiegė robotui Leonardo. Tačiau Edis yra pirmasis kompiuterinis personažas, atitinkantis proto teorijos reikalavimus. Tai svarbus pasiekimas kuriant veikėjus, kurie yra protingesni, geresni oponentai ir partneriai.

Dabar S. Bringsjord komanda bando sukurti personažus, kurie galės meluoti. Tokie personažai taip pat turės mokėti vertinti kitų žmonių protines būsenas. S. Bringsjord kolega Andrew Shilliday teigia, kad jų darbas turės įtakos ne tik žaidimams. Pavyzdžiui, paieškos svetainės, galinčios įvertinti žmogaus nuomonę, galėtų rasti kur kas tikslesnės informacijos.

Eksperimento video klipas:

Komentarai (3)