Zope realizacijų (angl. instance) sukūrimas (0)
Dokumente išsamiai aprašytas Zope realizacijų (instance) sukūrimas Linux operacinėje sistemoje. Pateiktos pagrindinės naudojamos komandos, pagal nutylėjimą priskirti adresai ir pradinių web serverio parametrų keitimo galimybės.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Suinstaliavus Zope serverį reikia išsiaiškinti ar naudojamą Zope distribucija automatiškai sukuria web serverio realizaciją. Microsoft Windows sistemoje tokia web serverio realizacija sukuriama automatiškai suinstaliavus Zope arba Plone. Linux sistemose tai būna ne visada. Toliau bus pateiktas Zope 2.7 distribucijos realizacijų sukūrimas Linux aplinkoje. Veiksmų seka bus panaši ir su kitomis distribucijomis, išskyrus kai kuriuos etapus – realizacija jau gali būti sukurta, skirtinga realizacijos kūrimo komanda, skirtingos leidžiamos operacijos realizacijos kūrimo metu, skirtingi pagal nutylėjimą priskiriami portai. Tačiau bet kuriuo atveju pagrindiniai etapai rekomenduojami tokie.
1. Suinstaliavus Zope serverį patikrinamas instance katalogas. Pagal nutylėjimą Linux sistemoje jį galima surasti adresu
/var/lib/zope2.7/instance
Jei šis katalogas yra tuščias, vadinasi turima Zope 2.7 distribucija realizacijos pagal nutylėjimą nesukūrė. Jei kataloge jau yra realizacija galima peršokti į 3 punktą.
2. Realizacijos sukūrimo komanda
test:/var/lib/zope2.7/instance# mkzope2.7instance
Konsolėje atsiranda pasirinkimų meniu. Nuosekliai pasirenkami reikalingi nustatymai: patvirtinamas realizacijos sukūrimas, nurodomas jos adresas (adresą galima nurodyti bet kokį, net ir kitame fiziniame arba loginiame diske), įrašomas administratoriaus prisijungimo vardas ir slaptažodis (šiuos duomenis keisti ir papildyti bet kada bus galima naudojantis web naršyklės interfeisu).
3. Sukūrus realizaciją reikia paleisti web serverį. Tam naudojamas vykdomasis failas zopectl. Šis failas automatiškai patalpinamas kiekvienoje realizacijoje bin kataloge. Realizacijos paleidimo komanda yra tokia:
test:/var/lib/zope2.7/instance/testinis/bin#
./zopectl start
Jei web serveris pasileido, konsolėje pasirodo eilutė
daemon process started, pid=2481
Jei web serveris nepasileidžia tenka ieškoti sistemoje esančių klaidų. Dažniausiai problemos būda dėl nesutampančių teisių – Zope serveriui Linux sistema neleidžia kreiptis į kai kuriuos reikalingus failus; neveikiančių Zope produktų įdiegimas; neteisingo pačios Zope sistemos arba realizacijos įdiegimo. Esant neaiškumams informacijos reikia ieškoti techniniuose Zope arba Plone forumuose.
4. Paleidus WEB serverį galima prie jo jungtis per web naršyklę. Tam reikia žinoti jo tikslų adresą – serverio IP (gali būti tiek vidinio, tiek ir išorinio tinklo) ir web serveriui priskirtus vartus (angl. Port). Šie vartai ir kiti Zope realizacijos nustatymai saugomi zope.conf byloje. Ją galima rasti Zope realizacijos kataloge etc:
/var/lib/zope2.7/instance/testinis/etc/zope.conf
Šią bylą atsidarius su bet kokiu tekstiniu redaktoriumi reikia surasti realizacijai priskirtus adresus:
<http-server>
# valid keys are "address" and "force-connection-close"
address 9673
# force-connection-close on
</http-server>
<ftp-server>
# valid key is "address"
address 8021
</ftp-server>
5. Naudojantis web naršykle paleidžiamas Zope valdymo interfeisas. Sakykim naudojamas vidinis tinklas ir serverio IP adresas yra 192.168.1.1, o pagal 4 punktą suradus vartų adresą http protokolui 9673 galutinis web serverio valdymo interfeiso adresas bus:
http://192.168.1.1:9673/manage
Prisijungimo metu reikia įvesti administratoriaus prisijungimo vardą ir slaptažodį (sistemai priskirti vykdant 2 punktą)