Svarbiausių šio šimtmečio uždavinių sąraše – dirbtinio intelekto sukūrimas (51)
Kaip manote, ką pasaulio išradėjai ir mokslininkai nuveiks per ateinantį šimtmetį? Turbūt sunku ir įsivaizduoti? Tačiau tai bandoma padaryti net ir moksliniam lygyje – vienas iš potencialiai galimų išradimų sąrašų su 14 svarbiausių šio šimtmečio uždavinių pristatytas šį šeštadienį Bostone vykusiame kasmetiniame Amerikos mokslų bendradarbiavimo asociacijos posėdyje. Vienas iš labiausiai intriguojančių uždavinių – dirbtinio intelekto sukūrimas, kurio gimimą vienas iš sąrašo sudarytojų, JAV išradėjas Ray Kurzwilas, numatė 2029 metais.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Būdamas inžinieriumi, R. Kurzwilas mano, jog jau dabar žmonija yra pasiekusi tokį technologijos lygį, kad netrukus žmonėms į smegenis bus implantuojami mažyčiai robotai, kurie leis įsiminti didesnius informacijos kiekius. O nuosekli tokių technologijų plėtotė lems, jog iki 2029 metų bus sukurti tokie įrenginiai ir programinė įrangą, kurie įgyvendins dirbtinio intelekto idėją – kompiuteris sugebės ne tik mąstyti panašiai kaip žmogus, bet ir jausti įvairias emocijas.
Taigi, pirmasis tikras žingsnis link dirbtinio intelekto, pagal JAV inžinieriaus „pranašystes“ bus tada, kai mašinos ir žmonės susijungs į vieną ir į žmonių kūnus bus implantuojami įtaisai, kurie padidins žmonių protinius sugebėjimus bei sustiprins jų sveikatą.
„Mes turėsime protingus nanorobotus, kurie per kapiliarus galės patekti į žmogaus smegenis ir tiesiogiai sąveikauti su mūsų biologiniais neuronais (panašiai kaip pavaizduota iliustracijoje)“,- pasakoja JAV inžinierius. Tokie techniniai žmogaus „atnaujinimai“ gali suteikti sunkiai suvokiamas galimybes – skaičiavimo greitis prilygs kompiuteriui, neribojamo kiekio informacijos įsiminimas, sąveika su virtualiu pasauliu be jokios papildomos įrangos.
O kaip dėl pranašaujamo mašinų karas su žmonėmis? R. Kurzwilas nuomone, tam yra labai maža tikimybė. Jo nuomone dirbtinis intelektas vystysis ne kaip atskira technologijų rūšis, o kaip bendras žmogaus ir technikos simbiotas. Tad mašinos ir žmonės ne tik nekonfliktuos, bet greičiausiai suvienodės ir taps neatskiriama žmonijos civilizacijos dalimi. Tačiau žmonių technologijos nepakeis.
Taigi, dirbtinis intelektas vystysis plėtojant kiborgų idėją – nors tai skamba ir nelabai maloniai, tačiau R. Kurzwilas teigia, jog nėra dėl ko nerimauti. Jo nuomone, jau ir dabar mūsų civilizacija yra iš esmės žmogaus ir technikos mišinys. „Mes jau esame žmonių-mašinų civilizacija, mes naudojamės technologijomis, siekdami išplėsti savo fizines ir protines galimybes. Sekantis žingsnis bus tiesiog šio proceso tąsa, siekiant sulieti žmogų su mašina“, - pasakoja R.Kurzwilas.
Kaip jau minėjome, R. Kurzwilas yra vienas iš 18 geriausių dabartinio pasaulio mąstytojų, išrinktas JAV Nacionalinės inžinierių akademijos tam, kad drauge su kolegomis sudarytų pirminį sąrašą svarbiausių XXI amžiaus technologinių problemų, kurias žmonijos protams teks įveikti artimiausiu laiku.
Į „išminčių“ sąrašą taip pat pateko tokie garsūs veikėjai, kaip viena iš „Google“ įkūrėjų Lari Peidžas, žmogaus genomo tyrimų „pionierius“ Kregas Venteris. Tai štai, „šviesiausių protų“ kolektyvo parengtame 14 šio šimtmečio technologinių uždavinių sąraše, be jau minėtos „smegenų inžinerijos“, įtraukti tokie punktai, kaip pilnas energijos įsisavinimas iš Saulės ir termobranduolinės sintezės reakcijų; vandenilinio variklio sukūrimas, efektyvių vaistų nuo pavojingiausių žmogaus ligų sukūrimas, kova su globaline klimato kaita, ir megapolių transporto problemos sprendimas.