Gana plačiai po viso pasaulio žiniasklaidą, tame tarpe ir Lietuvos, nuskambėjo konfliktas tarp Izraelio bendrovės „Nemesysco Limited“ ir dviejų Švedijos universitetų mokslininkų, kurių paskelbtame straipsnyje teigiama, kad bendrovės gaminama programinė įranga yra visiškai beprasmiška. Nuskambėjo grasinimai teismais, žiniasklaida su malonumu paviešino konfliktą, tačiau taip ir nebuvo rastas galutinis atsakymas kas teisus, o kas ne. Tokio atsakymo nepateiksime ir mes, tačiau bent jau išdėstysime abiejų pusių pozicijas.

Maždaug prieš metus Stokholmo universiteto fonetikos profesorius Francisco Lacerda ir Geteborgo universitete dirbantis jo kolega profesorius Anders‘as Eriksson‘as internetiniame mokslo žurnale „International Journal of Speech Language and the Law“ paskelbė straipsnį, pavadintą „Šarlatanizmas kalbos teismo ekspertizės moksle“.

Šioje publikacijoje, kurioje buvo pateikta daugiau nei 50 metų vykusių melo detektorių efektyvumo tyrimų apžvalga, abu mokslininkai tvirtina, kad nėra jokių mokslinių įrodymų, patvirtinančių, kad melo detektoriai iš tikrųjų veikia.

Po straipsnio publikacijos melo detektorius ir su jais susijusią įrangą gaminanti Izraelio bendrovė „Nemesysco Limited“ kreipėsi į minėtą žurnalą D. Britanijoje leidžiančią įmonę „Equinox“ ir pareikalavo Švedijos mokslininkų straipsnį išimti, rašo Švedijos dienraštis „Dagens Nyheter“.

„Equinox“ nusileido ir iš savo interneto svetainės pašalino šią publikaciją, tačiau paliko jos glaustą apžvalgą ir nurodė tokio savo sprendimo motyvus. Tačiau „Nemesysco Limited“ reikalavimai tuo nesibaigė: „Equinox“ atsiųstame laiške Švedijos mokslininkams buvo grasinama teismais, jei šie ir toliau skelbs savo tyrimų medžiagą.

„Tai, kad jie bando mus užčiaupti tokiu būdu, yra nepaprastai rimta. Nieko panašaus nesu girdėjęs. Mes neabejotinai pakenkėme jų verslui“, - „Dagens Nyheter“ sakė profesorius F. Lacerda.

Mokslininkas paaiškino, kad jo ir profesoriaus A. Erikssono publikacijoje buvo tiesiogiai aptarinėjamas „Nemesysco Limited“ išduotas melo detektoriaus patentas.

„Mes įrodėme, kad šis išradimas negali veikti. Straipsnis buvo parašytas žurnalistiniu stiliumi, jo tonas buvo gan provokuojantis. Mes siekėme įrodyti, kad ši melo detektoriuose naudojama technologija – paprasčiausia suktybė“, - sakė mokslininkas.

Profesorius F. Lacerda teigė toliau atidžiai nagrinėjantis bendrovei „Nemesysco“ išduotą patentą ir norįs paskelbti savo tyrimo rezultatus – jei ne mokslo žurnale, tai bent savo interneto dienoraštyje, kad plačioji visuomenė galėtų sužinoti, kokia technologija naudojama atliekant tikrinimą melo detektoriais.

„Mes nežinome, kuo visa tai baigsis. Kita vertus, mano kaip mokslininko pareiga atskleisti kitiems savo atradimus. „Nemesysco“ nepateikė jokių kontrargumentų – vietoj to ji paprasčiausiai nusprendė mus užčiaupti“, - sakė jis.

Mokslininkas sakė, kad po to, kai straipsnis apie melo detektorius buvo pašalintas, jis gavo labai daug laiškų, prašančių atsiųsti jo kopiją. Ironiška, bet jei bendrovė būtų paprasčiausiai ignoravusi publikaciją, jos tikrai nebūtų perskaitę tiek daug žmonių, pastebi dienraštis.

Kadangi apie „Nemesysco“ programinę įrangą mes esame jau rašę (ją trumpai pristatėme šiame straipsnyje, o vėliau publikavome interviu su Lietuvoje dirbančia kompanijos atstove Laurina Todesaite, kuri atsakė į pagrindinius skaitytojų klausimus), nusprendėme paprašyti jog savo poziciją šioje konfliktinėje situacijoje išdėstytų pati kompanija. Nors profesorius F. Lacerda teigė, kad jam „Nemesysco“ kompanija nepateikė jokių kontrargumentų, tačiau mums kažkodėl juos atsiuntė, kuriuos čia ir pateikiame.

Čia pateikiamas „Nemesysco“ atsakas į jiems keliamus nepagrįstus kaltinimus dėl Stokholmo Universiteto mokslininkų Eriksson‘o ir Lacerda‘o vadinamojo „mokslinio straipsnio“ „cenzūros“.

1. „Nemesysco“ sveikina bet kokią mokslinę jos technologijų analizę, jei tik jos yra naudojamos remiantis „Nemesysco“ suformuotomis rekomendacijomis. Tai nereiškia, kad mokslininkams leistina šmeižti ir teršti jų mokslinių tyrimų subjektų vardą, arba publikuoti neteisingus faktus nesudarant galimybės savo mokslinių tyrimų subjektui atsakyti į jų keliamus kaltinimus. Moksliniai tyrimai nėra tapatu šmeižto licenzijai.

2. Ilgus metus „Nemesysco“ pati vykdė tyrimus arba padėjo vykdant tyrimus ir dovanodavo savo sistemas JAV, Rusijos, Lenkijos, Japonijos, Pietų Afrikos ir kitų šalių mokslininkams. Šie tyrimai apimdavo pačias įvairiausias temas, pradedant nuo pedofilijos tendencijų identifikavimo (UNISA, Pietų Afrika) iki rinkos tyrimų ir vadybininkų ekonominės elgsenos telefoninių konferencijų metu (Duke Universitetas, JAV, 2008). Japonijoje išsamiai buvo tiriamas emocijų poveikis balsui, siekiant detektuoti protines negalias (Tsukuba Universitetas, Japonija, 2008) ir panaudojimo robotų pramonėje galimybės (Shinshu Universitetas, Japonija, 2008). Apie „Nemesysco“ bazinę technologiją buvo parašytos kelios disertacijos, pati naujausia iš jų publikuota prieš kelis mėnesius Lenkijoje. Daugumą šių tyrimų atliko savo sričių žinovai, ir jie visi labai palankiai nusiteikę šios technologijos atžvilgiu. Tyrimai buvo atliekami netgi Švedijoje, to paties universiteto, kuriame anksčiau dirbo Eriksson‘as, psichologijos padalinyje, ir moksliniai rezultatai buvo puikūs. Visa tai prasprūdo pro prof. Eriksson‘o akis, ir kiek mes žinome, keliose vietose taip pasielgta tyčia.

3. „Nemesysco“ technologija ir produktai negali būtų laikomi „melo detektoriais“, ir jų nereiktų analizuoti kaip tokio tipo produktų. Visi „Nemesysco“ produktai sukurti siekiant padėti tyrėjams ir tardytojams parodant „didelio rizikingumo“ zonas ir kitas svarbias interviu metu pasireiškiančias emocijas. Straipsnyje profesoriai šį faktą pamini, tačiau nedelsiant po to jie jį atmeta kaip nesvarbų, siekdami įrodyti savo tiesą. Tai nėra vienintelis toks atvejis, nes toks pats gėdingas elgesys pasikartoja komentaruose apie patį Liberman‘ą.

4. „Nemesysco“ nuolatiniu etatu dirba sertifikuotas medicinos psichologas, taip pat profesionalūs tyrėjai, psichiatrai, matematikai ir kiti profesionalai – tiek etatiniai, tiek samdomi konkrečioms studijoms ir darbams atlikti. Iki dabar į mokslinius tyrimus ir bazinės „Nemesysco“ technologijos ir jos taikymo plėtrą investuota daugiau kaip 6 milijonai dolerių. „Nemesysco“ nėra „vieno žmogaus šou“, kaip kad bandoma parodyti straipsnyje. „Nemesysco“ tinklas šiandien susideda iš apytiksliai 300 žmonių, kurie tiesiogiai susiję su technologija, rinkos tyrimais, rinkodara ir pardavimais. Anksčiau kaip prieš metus „Nemesysco“ nuolat dirbo vadinamasis „velnio advokatas“ – darbuotojas, kurio užduotis buvo aptikti bet kokias technologijos ir jos taikymo „dviprasmybes“, kad jas būtų galima ištaisyti dar prieš tai, kai jos paveikia mūsų vartotojus.

5. „Nemesysco“ produktai ir technologijos naudojamos daugiau kaip 30 pasaulio šalių, vyriausybės ir jos agentūrų atstovų, taip pat privačiame sektoriuje; visi jie įdiegti tik atlikus išsamų technologijos galimybių ir funkcijų testavimą. Didžiosios Britanijos vyriausybė sistemą tyrė penkerius metus ir gavo labai palankius rezultatus. Po šių bandymų sistema pradėta naudoti vidaus reikalų departamente. Tai – puikus jos efektyvumo įrodymas. Iki šiol nėra pasitaikę nei vienos institucijos, kuri technologiją įdiegtų jos prieš tai nepratestavusi pakankamai ilgą laiko tarpą, kad įsitikintų jos efektyvumu. Tyrimai realiomis sąlygomis buvo atliekami Rusijos bei Vakarų Europos šalių oro uostuose. Jų metu pademonstruotas nepriekaištingas veikimas, o pareigūnai, naudodamiesi mūsų sistemomis, realiose situacijose sugebėjo identifikuoti ir atskirti visus potencialius pažeidėjus nuo sąžiningų keleivių.

6. „Nemesysco“ „geriausios praktikos“ apmokymai nerekomenduoja informuoti testuojamąją grupę apie atliekamą testą, ir daugelyje atvejų analizuojama anksčiau įrašyta informacija, kurios analizės kalbantysis nesitikėjo. Tačiau daugelyje šalių arba kai kuriose specifinėse srityse tokio tipo testo atlikimas negavus informuoto testo dalyvių sutikimo laikomas nelegaliu. Tokiais atvejais subjektai išties yra informuojami apie analizės panaudojimą. Dėl šios priežasties straipsnyje profesorių taip plačiai minimas „sugedusio kanalo“ („bogus pipe-line“) efektas neturi jokio ryšio.

7. Tiek prof. Eriksson‘as, tiek Lacerda‘s nėra balso analizės srities ekspertai, be to, jie neturi jokios to dalyko kritinio komentavimo patirties, ir dėl to neturėtų savęs prisistatyti esantys šios srities ekspertai. Dėl to jų tyrimų įvardijimas kaip „mokslinis“ nėra tikslus. Jų teiginys apie „programos rekonstravimą“ („reconstructing the application“) remiantis 10 metų senumo „Nemesysco“ patentu yra mažų mažiausiai nerimtas ir tuo pačiu yra dar vienas „Nemesysco“ sistemų neišmanymo įrodymas. Juk nuo tada technologijai tobulinti iki jos dabartinės būsenos buvo investuota daugiau kaip 6 milijonai dolerių. Žinoma, „Nemesysco“ nedirba vardan mokslo, ir ji atvirai pripažįsta, kad yra komercinė kompanija, siekianti gauti pelną iš savo investicijų, ir nauji jos bazinės technologijos patobulinimai yra laikomi slapta „Nemesysco“ informacija ir nebus publikuojami. Be to, Izraelio pareigūnai „Nemesysco“ technologiją yra užslaptinę kaip priskiriamą saugumo lygmens kategorijai, kuri negali būti atskleidžiama. „Nemesysco“ patentai padengia apie 5% dabartinės technologijos.

8. Publikuotas straipsnis jokiu būdu negali būti laikomas „moksliniu straipsniu“, kadangi jis visiškai remiasi labai siauru ir šališku požiūriu ir yra parašytas profanų, kurie tik pasirinko keletą šališkų komentarų savo išankstinėms nuostatoms įrodyti, kai tuo tarpu kiti 3 jų cituojamų tyrimų atvejai: 1-ojo (autorius Haddad, AFRL antrasis tyrimas) galutinis rezultatas buvo labai palankus šiai technologijai, o kiti du, nors ir parodė nepalankius galutinius rezultatus, vis vien pamini tai, kad tyrimas nebuvo atliktas tam tinkamu būdu ir iš anksto tai žinojo. Be to, straipsnyje naudojama kalba tikrai nėra mokslinė, ir kaip jau minėta, savo pobūdžiu yra šmeižikiška ir kenkėjiška.

9. Meilės Detektoriaus (Love Detector) technologija remiasi visiškai kitokiu balso analizės metodu nei tas, kuris aprašomas dokumente analizuotame patente. Ji aprašoma kito patento dokumentacijoje, kitaip nei neprofesionaliai ir piktavališkai mokslininkų aprašytame tekste. Šią technologijos dalį testavo Pietų Afrikos Universitetas, siekiant identifikuoti skirtingas seksualinio pobūdžio kriminalines veiklas, tokias kaip pedofilija ir rezultatai buvo puikūs.

10. Beje, „sugedusio kanalo“ efektas gali veikti tik ribotą laiką, nes kitaip mes gyventume nusikalstamumo ir teroro nežinančioje laimingoje visuomenėje – kadangi viskas, ką policija turėtų padaryti šiam tikslui būtų visuomenės informavimas apie tai, kad „naujosios sistemos“ jau įdiegtos ir bet koks nusikaltėlis bus nedelsiant sugautas. Kaip jūs žinote, taip nėra. Tam, kad atgrasinimas būtų efektyvus ilgą laiką (o atgrasinimas yra tikrai svarbus nusikalstamumo prevencijos veiksnys), naudojamos priemonės turi būti realios. Būtent dėl to „Nemesysco“ sistemos įgauna tokį didžiulį populiarumą... Jos padeda jūsų pasaulį padaryti saugesnį.

„Nemesysco“ komanda.

Nuo apibendrinančių išvadų portalo administracija susilaiko, tačiau žinodama, kaip jautriai Lietuvoje diskutuojama Izraelio ir jos piliečių klausimais, perspėja, jog straipsnio komentaruose nebus toleruojami antisemitiniai ir kitokie įžeidžiantys arba žeminantys pareiškimai. Tuo labiau, jog abiejų pusių požiūris išdėstytas pakankami aiškiai ir galima konstruktyvi diskusija, padedanti išsiaiškinti tikrąsias konflikto priežastis.

Komentarai (9)