Japonijos Hirošimos miesto valdžia antradienį sustabdė „Taikos laikrodį“ dėl pirmadienį atliktų Šiaurės Korėjos branduolinių bandymų, o likęs pasaulis įdėmiai stebi įvykius šiame regione.

„Taikos laikrodis“ skaičiuoja laiką, per kurį pasaulyje nevykdomi branduoliniai bandymai. Chronometras buvo sustabdytas dvyliktąjį kartą nuo tada, kai jis buvo įrengtas Hirošimoje 2001 metais. Pastarąjį kartą laikrodis buvo sustabdytas prieš 960 dienų, kai Šiaurės Korėja atliko savo pirmąjį branduolinį bandymą.

Grupė pacifistų, raginančių nevykdyti branduolinių bandymų pasaulyje, padovanojo laikrodį Hirošimos memorialiniam taikos muziejui 2001 metais per 56-ąsias atominės bombos numetimo ant Hirošimos metines.

Tuo tarpu Šiaurės Korėja šį pirmadienį išbandė dvi taktines nedidelio nuotolio raketas. Tai pranešė Pietų Korėjos naujienų agentūra „Yonhap", remdamasi informuotais šaltiniais Seule.

Kiek anksčiau „Yonhap" informavo, kad KLDR savo rytinės pakrantės rajone paleido nedidelio nuotolio raketą, galinčią nuskrieti 130 kilometrų. Ji startavo iš to paties rajono, iš kur balandžio 5-ąją buvo paleista didelio nuotolio balistinė raketa.

„Šiaurės Korėja gegužės 25 dieną sėkmingai atliko dar vieną požeminį branduolinį bandymą, kuris buvo viena iš priemonių, turinčių sustiprinti gynybinį branduolinį arsenalą, kaip pageidavo jos mokslininkai ir technikai. Šis branduolinis bandymas buvo sėkmingai įvykdytas ir buvo naujo aukštesnio lygio pagal sprogimo galią ir jo valdymo technologiją“, – pranešė Korėjos centrinė naujienų agentūra (KCNA).

Pietų Korėjos pareigūnai pranešė, kad požeminių smūgių šaltinis buvo nustatytas Šiaurės Korėjos šiaurės rytinio miesto Kildžu apylinkėse, netoli vietos, kurioje 2006 metų spalį buvo surengtas šios šalies pirmasis branduolinis bandymas.

Visa ši istorija prasidėjo tuomet, kai Šiaurės Korėja tvirtino balandžio 5 d. iškėlusi į orbitą savo pirmąjį palydovą, tačiau kitos šalys įtaria, jog iš tikrųjų buvo išbandyta tolimojo nuotolio balistinė raketa. Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryba pasmerkė šį raketos paleidimą ir sugriežtino sankcijas trims Pchenjano firmoms.

Atsakydama Šiaurės Korėja pagrasino surengti naujų branduolinių užtaisų ir raketų bandymus. Pirmadienį Pchenjanas paskelbė susprogdinęs antrąjį branduolinį užtaisą, kuris yra galingesnis negu pirmasis, išbandytas 2006 m. spalį.

Pietų Korėjos prezidentas Lee Myung-Bakas (Li Mjungbakas) sušaukė neeilinį Nacionalinės saugumo tarybos posėdį, kuris įvyks pirmadienio popietę. Japonijos vyriausybė paskelbė telkianti pajėgas šiai krizei spręsti.

Jungtinių Tautų Saugumo Taryba vieningai pasmerkė šalies branduolinius bandymus. JT diplomatai pradėjo spręsti, kaip nubausti Šiaurės Korėją už jos požeminius branduolinius bandymus. „Tikriausiai griežta Saugumo Tarybos rezoliucija neišvengiama. Reaguoti reikia gana rimtai, nes ant kortos pastatytas Saugumo Tarybos autoritetas“, – sakė šaltinis Rusijos užsienio reikalų ministerijoje.

Diplomatas pažymėjo, jog Maskva pripažįsta žinomą Pchenjano susirūpinimą dėl savo saugumo.„Taip, ši šalis apsupta, taip pat ir ne pačių draugiškiausių valstybių, į ją nutaikyta visa dviejų aljansų galia, jau nekalbant apie Amerikos karines pajėgas. Tačiau šias problemas reikia spręsti politiniais ir diplomatiniais metodais, steigiant regioninius saugumo institutus“, – pabrėžė diplomatas.

Jis pažymėjo, kad „tokiu keliu Šiaurės Korėja pasaulinio branduolinių valstybių lygio vis viena nepasieks, o savo ekonomiką galutinai sužlugdys“. Ekspertai Maskvoje mano, jog branduolinis bandymas Šiaurės Korėjoje gali būti vidaus politinės kovos šioje šalyje išdava.

„Susidaro pojūtis, kad šalyje prasideda kova dėl sosto, ir atitinkamai kai kurie mėgina pasirodyti esą "kieti vaikinai“, – sakė antradienį ekspertas Korėjų klausimais, artimas diplomatiniams sluoksniams. Tuo tarpu Šiaurės Korėjos valstybinė žiniasklaida skelbia, jog „sėkmingas branduolinis bandymas labai įkvepia armiją ir tautą“.

„Vidaus dinamika svarbesnė už išorės veiksnius“, - sakė Korėjos klausimų ekspertas Peteris Beckas iš Amerikos universiteto Vašingtone. „Tai yra dalis Kim Jong-Ilo pastangų sutvirtinti jo aplinkos ir visuomenės paramą savo režimui. Jei artimiausiomis dienomis jie surengs didelį visuotinį mitingą, kaip tai buvo padaryta 2006-aisiais, tai geriausiai patvirtins šį faktą“, - sakė P.Beckas naujienų agentūrai AFP.

Pasak politologo, 67 metų Kim Jong-Ilas po įtariamo insulto, kurį jis esą patyręs praėjusių metų rugpjūtį, „nėra geros formos, ir jis tai žino“. P.Beckas ir kiti analitikai sakė, kad Šiaurės Korėjos lyderis jaučia spaudimą išspręsti klausimą dėl valdžios, kurią anksčiau ar vėliau perims vienas iš jo sūnų, perdavimo, kol jo sveikata labiau nepablogėjo.

Įtakingas Kim Jong-Ilo svainis Jang Song-Thaekas, kurį kai kas laiko galimu „regentu“, galinčiu valdyti šalį, kol valdžią perims vienas iš dabartinio lyderio sūnų, balandį buvo paskirtas į svarbią Nacionalinę gynybos komisiją.

„Kim Jong-Ilas mėgina įteigti kadrams ir apskritai visam elitui, kad šis (branduolinio ginklo) bandymas yra reikšmingas laimėjimas, taip pat įtikinti įtakingiausius visuomenės sluoksnius, kad jo šeima turi valdyti šalį“, - sakė P.Beckas.

Pasak politologo, Šiaurės Korėja prieš savo antrąjį branduolinį bandymą nepateikė jokių realių reikalavimų, o tai reiškia, jog „yra pagrindas prieiti prie išvados, kad jie nebesuinteresuoti branduolinį klausimą spręsti diplomatinėmis priemonėmis“.

JAV ambasadorius Jungtinėse Tautose (JT) Johnas Boltonas, kuris laikomas griežtosios linijos šalininku, agentūrai AFP sakė, kad Pchenjanas nori branduolinių ginklų, nes jį motyvuoja siekis išlaikyti izoliuotą diktatūrą, ir jis nesuinteresuotas klausimą dėl šalies branduolinių ambicijų spręsti pasitelkus diplomatiją.

Komentarai (10)