Šią savaitę Europos Parlamentas (EP) vienbalsiai patvirtino taisyklių rinkinį, kuris reguliuos dirbtinio intelekto (DI) įrankius, įskaitant „Google Gemini“ ir „ChatGPT“. Pirmuoju pasaulyje tokio tipo reglamentu siekiama apsaugoti ES piliečių teises, užtikrinti demokratiją bei užkirsti kelią DI naudojimui pačiose jautriausiose srityse. „Telia“ Skaitmeninės pažangos centro ekspertai paaiškina, kaip vadinamasis DI aktas pasitarnaus kiekvienam iš mūsų ir kokios pareigos lauks modernių DI produktų kūrėjų.

Naujojo DI akto patvirtinimas nebuvo netikėtas, nes su juo susiję procesai prasidėjo dar 2021 m. Daugelis technologijų bendruomenės atstovų tada baiminosi, kad ES institucijų ruošiamas DI „apynasris“ kliudys inovacijų vystymui ir bendrijos gyventojus paliks be svarbiausių šio amžiaus įrankių.

„Tačiau rezultatas yra visiškai priešingas – patvirtintas DI aktas reguliuos technologijų panaudojimą, o ne pačias technologijas, ir susitelks į tas sritis, kuriose DI gali pridaryti daugiausia žalos, tačiau neribos kitų sričių. Tai ne tik leis kiekvienam iš mūsų jaustis saugesniam, bet ir padės ES įsitvirtinti kaip išdrįsusiai DI riboti ne tik neprivalomais reikalavimais, bet ir griežtu privalomu reguliavimu, numatančiu dideles baudas už pažeidimus“, –  komentuoja „Telia“ Skaitmeninės pažangos centro dirbtinio intelekto ekspertas prof. Paulius Pakutinskas.

Rizika grįstas požiūris

Pasak P. Pakutinskas, DI aktas ypatingas tuo, jog numato skirtingo lygio reguliavimo griežtumą priklausomai nuo to, kiek tam tikras DI sprendimas gali būti pavojingas visuomenei. Kadangi DI šiandien galima rasti kone kiekviename išmaniame įrenginyje ar paprastose programėlėse, pastarųjų saugumo vertinimui būtų nelogiška skirti tiek pat dėmesio, kiek kritinėse sistemose veikiantiems ar plačiai visuomenės naudojamiems DI modeliams. Dėl šios priežasties DI produktai pagal savo rizikingumą buvo suskirstyti į keturias grupes, kiekvienai subalansuojant keliamus reikalavimus.

„Paprasčiau tariant, jei gamintojas į prekybą norės paleisti žaislinį automobilį, kuris DI naudos tik tam, kad neatsitrenktų į kambaryje esančius baldus, važinėtų išmaniomis trajektorijomis, jam pakaks pasirūpinti tik bendrų teisės normų ir principų laikymusi – pavyzdžiui, užtikrinti tinkamą duomenų rinkimą bei saugojimą. Tačiau jei produktas turės ką nors bendra su tokiomis jautriomis sritimis, kaip švietimas, kritinė infrastruktūra ar teisėsauga, jam bus keliama kur kas daugiau reikalavimų, įskaitant skaidrumą, tikslumą, duomenų apsaugą bei rizikų valdymą.“, – aiškina pašnekovas.

Kita vertus, ES sukurtas DI reglamentavimas numato ne vien draudimus. Jame nemažai dėmesio skiriama DI prieinamumo neįgaliesiems didinimui, įpareigojimai spręsti socialinės ir ekonominės nelygybės problemas bei siekti aplinkosaugos tikslų.

Leis jaustis saugesniems

DI aktas buvo priimtas per pakankamai trumpą laiką, nors lyginat su technologijų pokyčių dinamika ir kur pradėtas taikyti DI, tai buvo lėtas procesas. Blogi DI naudojimo pavyzdžiai ne demokratiškose valstybėse, plačiai paplitusios galimybės sekti žmones, spartino norą priimti griežtą reguliavimą. Naujasis reglamentavimas uždraudžia naudoti DI pažeidžiamų asmenų grupių dėl amžiau, negalios ar kt. išnaudojimą, manipuliavimą laisva žmogaus valia, riboja veidų atpažinimo panaudojimą ir kt. . Patvirtintos taisyklės taip pat užkirs kelią emocijų atpažinimo sistemų diegimui darbovietėse bei mokyklose, prevenciniams teisėsaugos patikrinimams pagal tam tikras asmens charakteristikas naudojimui.

„DI aktas padės Europai išvengti totalitarinių šalių likimo, kur vaikai mokykloje gali gauti prastesnį įvertinimą vien dėl to, kad tą dieną DI sistema jų veiduose fiksavo nepakankamą susikaupimo lygį, o suaugusieji – netikėtai sulaukti jiems priklausančių socialinių išmokų sumažėjimo ar lengvatų panaikinimo, nes miesto DI kameros užfiksavo juos netinkamoje vietoje kertant važiuojamąją dalį arba atvykus į darbą blogos nuotaikos“, – priimtų taisyklių naudą vaizdžiai pasakoja „Telia“ Skaitmeninės pažangos centro atstovas.

Žinoma, reglamentavimas paliks galimybę veidų atpažinimą naudoti vykdant kovą su sunkiais nusikaltimais, teroro aktais ar dingusių žmonių paiešką, bet tai galės vykti tik griežtai laikantis reikalavimų.

Reguliavimas palies ir populiariausius įrankius

Naujajame taisyklių rinkinyje akylesnio institucijų dėmesio taip pat susilaukė bendrosios paskirties DI sistemos (GPAI). Tarp jų pateks didžiosios generatyvinio DI sistemos, kaip „Google Gemini“, tiek beveik visos kitos didžiosios generatyvinio DI sistemos. Jų kūrėjams nuo šiol teks atlikti naudojamų modelių vertinimus, nustatyti kylančias rizikas, jų valdymo planą bei įvesti pranešimo apie incidentus tvarką.

Papildomų pareigų sulauks ir skelbiantieji DI kurtus paveikslėlius bei garso ir vaizdo įrašus. Juos reikės atitinkamai pažymėti, kad visuomenė būtų apsaugota nuo vadinamųjų „giliųjų klastočių“, kai žmonių niekada nesakytos frazės „įdedamos“ į jų lūpas, bandant manipuliuoti viešąja nuomone ar išvilioti pinigus.

Nors reglamentas galios tiesiogiai, Lietuvai ir kitoms valstybėms narėms teks pačioms atlikti namų darbus, akte numatytas funkcijas priskiriant dabartinėms nacionalinėms institucijoms arba naujai sukurtoms. Valstybės taip pat turės pareigą sukurti bent vieną vadinamąją „smėliadėžę“ kur inovacijų kūrėjai galėtų eksperimentuoti su savo produktais, prižiūrint reguliuojančioms institucijoms.

„Tinkamai reguliuoti DI užduotis išties sudėtinga, o daug ką nulems ir kitų didžiųjų valstybių pasirinkimai, kaip spręsti šį klausimą, tačiau šiandien turime ganėtinai gerai subalansuotą, ilgų diskusijų ir derinimo procese gimusį, kol kas pasaulyje analogų neturintį DI reguliavimą. Bet visada geriau iš anksto aiškiai susitarti dėl taisyklių ir pagal jas veikti, nei nieko nedaryti ir vėliau sukti galvą, kaip gyventi su nesuvaldytų rizikų pasekmėmis“, – DI aktą apibendrina P. Pakutinskas.  

Komentarai (1)