Tūkstančius straipsnių ir paieškos rezultatų DI pagalba išanalizavę ir didžiausią iki šiol šalies komunikacijos tyrimą atlikę duomenų bendrovės „Repsense“ specialistai teigia, kad ramūs laikai Lietuvos viešąjai komunikacijai baigėsi.

„Nevyniojant į vatą: praėjusieji metai nebuvo geri šalies įvaizdžiui. Daugumoje tirtų valstybių susidomėjimas Lietuva pernai krito, vyravo žinios apie karą ir pabėgėlių krizes. Net gera ir saugumą stiprinanti žinia – sprendimas dėl Vokietijos brigados dislokavimo dalyje šalių buvo sutikta skeptiškai ar net neigiamai“, – sakė duomenų bendrovės „Repsense“ bendraįkūrėjas Mykolas Katkus.

Eksperto teigimu, šalių komunikacija tiesiogiai veikia norą keliauti, investuoti ar pirkti prekes, tačiau šių aspektai nebuvo dominuojantys praėjusių metų komunikacijoje. „Tyrimą pradėjome be jokių išankstinių lūkesčių, siekėme atrasti ir įvertinti šalies įvaizdžio formavimo aspektus – turizmo populiarinimą, investicijų ir talentų pritraukimą, eksporto skatinimą ir viešąją politiką. Proaktyvios komunikacijos komponentų radome palyginti nedaug, tačiau aptikome informacinius karus ir daug įsisenėjusių problemų“, – sakė M. Katkus. 

Didžiausią paminėjimų kiekį sudarė publikacijos apie Lietuvos dalyvavimą krepšinio čempionate, o plačiausiai pasklidusi tema – Lietuvos pergalė prieš JAV Pasaulio krepšinio čempionate. Sėkmingesnis Latvijos dalyvavimas tame pačiame čempionate sulaukė kelis kart mažiau pasaulio dėmesio. 

„Štai ir turime atsakymą ar vertėjo kovoti dėl geresnė turnyrinės vietos turnyro lentelėje, ar nugalėti amerikiečius“, – juokavo M. Katkus.  

Lietuvos ieškojo mažiau

Pasak „Repsense“ tyrimų vadovės Rugilės Ereminaitės, susidomėjimo atžvilgiu, lyderio poziciją užleidome Estijai, tiesa, nuo jos atsiliekame nestipriai. Stipriau susidomėjimas Lietuva krito Taivanyje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Italijoje, tačiau yra ir gerųjų pavyzdžių. Tikėtina, kad dėl geopolitinės situacijos ir glaudžios partnerystės augo susidomėjimas Lietuva mūsų strateginėse partnerėse – Vokietijoje, Lenkijoje. 

„Įdomu tai, kad visų trijų Baltijos valstybių atžvilgiu išlieka praktiškai tas pats labiausiai susidomėjusių regionų sąrašas, tiesa, susidomėjusių mumis, kaip regionu turizmui, investicijoms, palyginti nėra didelis“. 

Pasak R. Ereminaitės, svarbu aspektas, kad informacijos apie Lietuvą neaglakalbėse valstybėse daugiausia ir ieškoma vietos kalbomis, todėl siekiant valdyti apie šalį atrandamos informacijos kokybę ir mūsų įvaizdį formuojančiųs naratyvus, svarbi tikslinga komunikacija skirtingomis kalbomis.  

Neigiamos informacijos megafonas

„Lietuvoje vykstančius įvykius mūsų valdžia ir visuomenė dažnai priima per mūsų vidaus politikos prizmę. Tačiau negatyvios naujienos apie Lietuvą stebėtinai gerai plinta ir pasaulyje“, sakė „Repsense“ Di tyrimų vadovas Alfredas Chmieliauskas. Pasak jo, puikus pavyzdys – Baltarusijos specialiųjų tarnybų sukelta migrantų krizė prie sienos pernai išliko viena dažniausiai pasaulyje aptariamų Lietuvos naujienų. 

Šios provokacijos rezultatas – žiaurios šalies įvaizdis, prieštaringai arba neigiamai nušviestas visame pasaulyje, o ypač neigiamai vertintas pietų šalyse, pavyzdžiui, Jungtinių Arabų Emyratuose ir Indijoje. Įvairūs migrantų krizės aspektai – antra labiausiai užsienio žiniasklaidoje nušviesta tema. 

Panašių problemų turi ir Latvija. Pasaulio dėmesį šalyje vykusiems rinkimams beveik šesėliu lydėjo ir publikacijos apie rusakalbių balsavimo teises. Meksikos leidinys „El País“ atkreipė dėmesį ir į Lietuvos rusakalbių padėtį – fotoreportaže jautriai kalbama apie lietuvių rusofobiją ir jaunų rusakalbių negebėjimą įsidarbinti kalbant tik rusiškai. 

Šių neigiamiems naratyvams apie Baltijos šalis plėtrai neproporcingai daug įtakos turi vienas konkretus kanalas – Vengrijoje registruotas ir su Viktoru Orbano aplinka siejamiems verslininkams priklausanti žiniasklaidos grupė „Euronews“. 

Kai kurie jos tekstai turi ir informacinio karo akcentų: „Euronews“ portalas Lietuvą vertina išradingai prastai, o jo informacija mielai dalinasi vietos leidiniai daugelyje ne anglakalbių pasaulio valstybių“, –sakė A. Chmieliauskas. 

Laikas veikti

A. Chmieliauskas akcentavo, kad dalis tyrimo išvadų netikėtos. „Daug žinome apie Lietuvoje Rusijos vykdomą propagandą Lietuvoje, tačiau prastai suvokiame kuo domisi ir kaip mus vertina pasaulis. Tikiuosi, kad toks žinojimas padėms geriau organizuotis ir mūsų verslams, ir institucijoms.“ 

M.Katkus taip pat teigė, kad atėjo laikas iš naujo įvertinti ir Lietuvos prekės ženklo strategiją. 

„Prekės ženklą kūrėme amžinosios taikos sąlygomis – pasaulyje, kur buvome saugūs, nuspėjami ir nelabai įdomūs. Dabar laikai pasikeitė – plačiausiai sklinda žinios apie sienas, karius, įtampas ir Rusijos grėsmę. Kita vertus, reikia pagalvoti ir geresnį Lietuvos interneto resursų atradimą, ir apie turinio planavimą, ir apie aktyvesnį darbą su žurnalistais tikslinant, neigiant ir transliuojant savo žinias“, – sakė jis.

Greitai įvertinti didelį duomenų kiekį Repsense pavyko savo sukurtos DI sistemos pagalba. Repsense Adler platforma nustato teksto veikėjus, kalbos struktūrą, patikimumą, toną ir naratyvus, atranda panašumus ir naujus fenomenus

„Dirbtinio intelekto pagrindu veikiančios sistemos dar tik pradeda skverbtis į įvairias mūsų gyvenimo sritis. Nors daugiausia kalbama apie DI gebėjimą kurti tekstus ar paveiksliukus, analitinės DI galimybės padarys gal net didesnį poveikį kasdieniniam gyvenimui“, – teigia A.Chmieliauskas. Pasak jo, Repsense galimybės automatiškai atpažinti naratyvus ir teikti rekomendacijas padeda verslui konkuruoti, bet ir yra ypač svarbios informacinių karų ir psichologinių operacijų metu. 

Nors šis tyrimas – didžiausios apimties iki šiol atlikta panašaus pobūdžio analizė, Repsense vadovai sako, kad jis vis ar per mažas. „Dėl laiko stokos gausos šįsyk labai menkai tepalietėme socialinių tinklų sferos. Trūksta kelių labai svarbių pasaulio valstybių. Taupydami laiką ir kaštus neapžvelgėme dalies mokamų atsidūrusių straipsnių. Trūksta televizijos, radijo ir populiariausių podcastų analizės“, – vardino Repsense vadovas M.Katkus. 

„Tačiau paveikslas pakankamai aiškus, ką daryti – taip pat aišku“, – reziumavo jis. 

Komentarai ()