Su kibernetinio saugumo grėsmėmis susiduriame visi – tiek internetu ir skirtingomis platformomis besinaudojantys vartotojai, tiek įmonės ar valstybinės institucijos. Kartu programišių tema yra ir viena populiariausių Holivudo filmuose bei serialuose. Kaip hakerių veiklą filmuose atskirti nuo realybės?

Šia tema gegužės 24 d., penktadienį, 16 val., renginyje „Comic Con Baltics 2024 powered by Samsung“ žiniomis dalinsis Regioninio kibernetinės gynybos centro (Nacionalinis kibernetinio saugumo centras prie Krašto apsaugos ministerijos) Kibernetinių grėsmių paieškos centro vedėjas Danielius Vargonas.

Belaukiant viešos diskusijos, ekspertas atsako į keletą diskusijos dalyvius dominančių klausimų.

Kuo skiriasi hakeriai, atvaizduojami filmuose, nuo realybės?

Kaip ir kitose temose, veiklą kibernetinėje erdvėje kinas romantizuoja, supaprastina. Be to, dažnai filmų kūrėjai mėgsta panaudoti hakerius kaip „deus ex machina“ (aut. past. nelauktą išgelbėjimą), įrankį scenarijaus problemai išspręsti. Šiame procese jie tiesiog nesigilina į tikroviškumą ar realias programišių veiklos galimybes.

Kokie yra pagrindiniai kibernetinio saugumo ar hakerių veiklos mitai, matomi filmuose? Kaip manote, kokios priežastys lėmė jų atsiradimą?

Dažnai prasilenkiama su realybe todėl, jog autoriai neturi specifinių žinių, leidžiančių teisingai išdėstyti šią temą ir programišių veikimo metodus. Iš tiesų, nei viena hakerio veikla ar ataka nėra taip greitai suorganizuojama, kaip tai dažnai atvaizduojama filmuose. Įprastai tam reikia  metų įdirbio, per kuriuos įgyjamos reikalingos žinios bei įgūdžiai naudotis skirtingais įrankiais ar netgi juos kurti.

Daug žinių ir gilų įdirbį turintis bet kurios srities specialistas kitiems atrodo kaip burtininkas. Ne išimtis ir kibernetinė erdvė.

Gal galite pasidalinti savo asmeninėmis filmo ar serialo rekomendacijomis, kur hakerių veikla atvaizduota ganėtinai arti realybės?

Gana neseniai išleistas televizijos serialas „Mr. Robot“. Mano nuomone, jis neblogai atspindi kibernetinio pasaulio subtilybes, nors, žinoma, kartais ir prašauna pro šalį. Bet tobulų serialų ar filmų tikrai nėra. Rekomenduočiau jį, nes geresnių tokio žanro kūrinių šiuo metu neturime.

Tuo tarpu mokslinės fantastikos srityje pasirinkimas kur kas didesnis. Nors, žinoma, tokie kūriniai negali būti gretinami arti realybės, dažnai futurizmas kloja kelią tolesnėms realioms technologijoms vystytis, tad verta atkreipti dėmesį ir į tai. Daug kam žinomas „Enter the Matrix“. Tai – vienas smagesnių mokslinės fantastikos žanro filmų, kuriame gudriai panaudojami įvairūs kibernetinio saugumo aspektai ir terminai apibūdinti mums suvokiamo pasaulio (arba filme – matricos) elementus.

Kaip kiekvienas mūsų gali prisidėti prie apsisaugojimo nuo hakerių keliamų grėsmių? Kokie yra saugumo internete baziniai pagrindai?

Visų pirma, reikėtų pradėti nuo asmeninės „kibernetinės higienos“. Svarbu suvokti, jog jei kažkuo pasidalinau internete, tai ta informacija ten liks visam laikui. Tokia jau interneto prigimtis, kad ir kaip griežtai ją reglamentuotų mūsų valstybės ar Europos Sąjungos institucijos.

Taip pat yra ir su informacija, kurią vartojame. Ne pro šalį atkreipti dėmesį, kas ir kodėl ją pateikia, koks šaltinio patikimumas, pagrįstumas ir kt. Gebėjimas kritiškai (ir logiškai!) įsivertinti yra puikus įgūdis, padedantis atpažinti sukčius ir vagis internete, informacines atakas prieš asmenį ar valstybę, ir, dažnai, netgi hakerius, nes pirmoji ataka dažniausiai bus socialinė inžinerija.

Daugiau aktualių įžvalgų – gyvai

Pabaigai ekspertas dalijasi mintimi, jog nors filmai ir serialai dažnai nepataiko tiksliai atkartoti techninių detalių ar jas iškreipia bandydami pritaikyti ekranui, būtent jie dažnai sudomina žiūrovą pasirinkti kibernetinio saugumo karjerą.

Susitikti ir padiskutuoti gyvai ekspertas kviečia 16 val., penktadienį, gegužės 24 d., „LITEXPO“, Vilniuje. Diskusija „Hakeriai: Holivudas vs. Realybė“ vyks didžiausio populiariosios kultūros renginio Baltijos šalyje „Comic Con Baltics 2024 powered by Samsung Galaxy S24” metu.

Gegužės 24 d. renginyje – Mokyklų diena. Su Kultūros pasu įėjimas nemokamas.

Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija.

Komentarai ()