JAV prieš kelias savaites iškėlus ultimatumą dėl tolesnio „TikTok“ egzistavimo, šios platformos likimas pakibo ant plauko ir Europos Sąjungoje. Reaguodama į nuotaikas už Atlanto, Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen, paskelbė, kad šio trumpų vaizdo įrašų socialinio tinklo uždraudimas ES vis dar nėra atmestas. Tačiau „Telia“ Skaitmeninės pažangos centro ekspertai ramina – tokie pareiškimai yra veikiau spaudimas pačiai „TikTok“, nei konkrečiais veiksmais galintys virsti ketinimai.

JAV prezidentas Joe Bidenas dar balandžio pabaigoje pasirašė dekretą, kuriuo įsakoma  „TikTok“ atskirti nuo jį sukūrusios ir valdančios „ByteDance“ įmonės. Kinijos bendrovei įgyvendinti šiuos reikalavimus, parduodant arba socialinio tinklo veiklą perleidžiant vakarietiškiems savininkams, suteiktas vienerių metų laikotarpis. To neatlikus, gresia visiškas „TikTok“ draudimas. „ByteDance“ šį JAV valdžios sprendimą apskundė teismui ir pavadino pažeidžiančiu JAV Konstituciją.

„Apie „TikTok“ grėsmes ir pavojus kalbama nuo pat jo išpopuliarėjimo pradžios, todėl tokie drastiški JAV veiksmai yra tik ledkalnio viršūnė. Vis dėlto ES situacija ir požiūris į skaitmeninių paslaugų reguliavimą smarkiai skiriasi nuo amerikietiškojo, tad labiau tikėtina, kad vietoje visiško draudimo platformai bus pavesta pakeisti žalingus veikimo principus ar atsisakyti tam tikro funkcionalumo. Suderinti tokį kontraversišką sprendimą ES lygiu užtruktų ne vienerius metus, dėl ko bent jau artimiausiu metu „TikTok“ iš mūsų žemyno niekur nedings“, – teigia „Telia“ Skaitmeninės pažangos centro vaikų saugumo internete ekspertė Julija Markeliūnė.

Nuomonės išsiskiria net tarp ES vadovų

Priešingai nei būtų galima pagalvoti, Europoje į „TikTok“ tikrai nežiūrima pro rožinius akinius. Dar praėjusių vasarį Europos Komisija ir Taryba uždraudė pareigūnams savo darbiniuose įrenginiuose diegti šią aplikaciją, o jau po kelių mėnesių analogišką draudimą priėmė ir NATO. Pernai šį sprendimą priėmė ir „Telia“ grupė, uždrausdama šiuo socialiniu tinklu naudotis savo darbuotojams.

Pagrindiniu tokių priemonių motyvu oficialiai laikomos saugumo grėsmės. Kadangi „TikTok“ priklauso galimai su Kinijos valdžia tampriais saitais susijusiai „ByteDance“, manoma, programėlė gali slapta siųsti jautrius duomenis priešiškai nusiteikusioms jėgoms. „TikTok“ privatumo politika leidžia platformos kūrėjams rinkti vartotojo vietovės informaciją, interneto adresą ir įrenginio tipą, net jei žmogus šios programėlės nenaudoja. Be to, saugumo ekspertų tyrimai nustatė, kad socialiniame tinkle įdiegta naršyklė seka kiekvieną vartotojo klaviatūros paspaudimą.

„Nepaisant akivaizdžių ir plačiai aptartų grėsmių, ne visi ES šalių vadovai laikosi tokios griežtos pozicijos, kaip U. von der Leyen. Kroatijos prezidentas Zoranas Milanovičius neseniai pareiškė draudimui priešišką poziciją, netiesiogiai apeliuodamas į žodžio laisvę. Jo teigimu, galimybė naudotis „TikTok“ jo vaikams reiškia laisvę, todėl jis prieštarautų prievartiniam platformos ES teritorijoje. Pasipriešinimą populiariojo socialinio tinklo draudimui yra išsakiusi ir buvusi Lenkijos valdančioji partija PiS, kuri paprašė ES pateikti pagrindimą programėlės draudimui pareigūnams bei nusprendė ir toliau „TikTok“ naudoti komunikacijai su rinkėjais“, – susiskaldymo pavyzdžius pateikia J. Markeliūnė.

Palankumą „TikTok“ netiesiogiai išsakė net Vokietijos kancleris Olafas Šolcas, prie platformos prisijungęs dar balandį. Tuo metu Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas „TikToke“ yra pakankamai aktyvus ir ten turi net 4,2 milijono sekėjų. Ekspertai tai įvardina bandymu apeliuoti į jaunesniąją rinkėjų auditoriją, kuriai šis informavimo kanalas ir jame matomos asmenybės yra daug priimtinesni už tradicinę žiniasklaidą.

Reguliavimas prieš draudimą

Priešingai nei JAV, ES įvykdyti tokį greitą ir griežtą sprendimą „TikTok“ atžvilgiu būtų beveik neįmanoma. Blokas savo teisinių įrankių „dėžėje“ paprasčiausiai neturi tokių priemonių, kadangi opūs ir jautrūs klausimai Europos Sąjungoje įprastai sprendžiami įvedant griežtą reglamentavimą bei kontrolę, o ne draudimus. Geras to pavyzdys – „TikTok“ atveju jau spėjęs suveikti Skaitmeninių paslaugų aktas.

Pirmasis ir analogų pasaulyje kol kas neturintis tokio tipo taisyklių rinkinys rūpinasi vartotojų teisėmis naudotis saugiais skaitmeniniais produktais, todėl juo pasinaudojusi Europos Komisija laikinai suspendavo neseniai išleistą „TikTok Lite“ versiją. Pastarasis socialinio tinklo variantas nariams siūlė užsidirbti, žiūrint turinį ir į jį reaguojant, kviečiant draugus prisijungti prie platformos bei kitaip padedant platformai generuoti susidomėjimą. EK konstatavo, jog naujoji programėlė nesiima pakankamų priemonių mažinti galimą vartotojų priklausomybę ir gali būti ypač žalinga vaikams, kurie minimalaus amžiaus ribojimus sėkmingai apeina dėl neefektyvių patikros mechanizmų.

„Turint omenyje nevienareikšmišką ES šalių poziciją, grėsmių mažinimas nustatant aiškų reguliavimą bloko valstybėms būtų kur kas priimtinesnis, nei JAV ultimatumais paremtas kelias. Juo labiau, kad ir pati „TikTok“ vadovybė bent jau formaliai rodo norą laikytis naujai įvestų reikalavimų. Dar pernai bendrovė investavo 1,2 mlrd. eurų į ES serverius, kurie vietinių vartotojų duomenims leistų nepalikti ES ribų, o visą duomenų valdymo priežiūrą sutiko patikėti nepriklausomai trečiųjų šalių IT įmonei“, – mano ekspertė.

Svarbus ir ekonominis sankcijų aspektas

Nors vartotojų duomenų saugumas ir krašto apsauga visada yra patys didžiausi valstybių prioritetai, visiškas „TikTok“ draudimas galėtų atnešti ir apčiuopiamų neigiamų pasekmių pačioms tokį sprendimą priėmusioms ES narėms. Įspūdingai skamba jau vien faktas, kad šia platforma reguliariai naudojasi apie 150 milijonų bloko gyventojų, tad griežtos sankcijos jų skaitmeniniame gyvenime paliktų didelę ir sunkiai užpildomą nišą.

„TikTok“ šiandien yra daugiau, nei tik pramogų ir laisvalaikio erdvė. Šiuolaikinėje ekonomikoje tai gyvybiškai svarbus pardavimų ir komunikacijos kanalas, leidžiantis savo sekėjų auditoriją pasiekti labai greitai ir efektyviai. Nepaisant panašaus formato į „Facebook“ ir „Instagram“ siūlomus „Reels“, „TikTok“ sklaida keliant kokybišką turinį yra kur kas pigesnė. Be to, pats socialinis tinklas jaunimui yra daug patrauklesnis už morališkai senstelėjusius konkurentus. Atsižvelgiant į tai, smulkiajam verslui „TikTok“ ribojimas lemtų nemažus nuostolius, apsunkintų plėtrą ir leistų „Meta“ produktams įgyti visišką rinkos monopolį“, – akcentuoja „Telia“ Skaitmeninės pažangos centro atstovė.

Komentarai ()