Bitkoinas – vienas iš pirmųjų bandymų sukurti realiai funkcionuojančią valiutą be valdžios, centrinių bankų bei taisyklių. Deja, realiame gyvenime ne visos gražios idėjos įsitvirtina ir tampa patrauklia alternatyva esantiems sprendimams. Po programišių atakos bitkoino perspektyva tapo labai neaiški, o internete jau juokaujama, jog „bitkoino era prasidėjo ir baigėsi pelės spragtelėjimu“.

Kas gi yra bitkoinas? Bitkoinas – tai virtuali valiuta, kuria keičiamasi decentralizuotu peer-to-peer (p2p) tinklu. Vartotojai vieni kitiems persiunčia stipriai užšifruotas bylas, kurias gali atkoduoti tik tam tikri vartotojai. Informacija apie vartotojų turimą bitkoinų kiekį taip pat platinama p2p tinkle, jos nekontroliuoja joks centrinis serveris. Jei vartotojas ištrina užšifruotą bitkoino bylą, pinigai dingsta.

Bitcoin virtualių monetų leidimas nėra reglamentuojamas banko ar vyriausybės. Kiekvienas, pageidaujantis „išgauti“ virtualių monetų instaliuoja kompiuteryje specialią įrangą, atliekančią sudėtingas skaičiavimo procedūras. Bet kuriame kompiuteryje sėkmingai atlikta skaičiavimo procedūra „išgauna“ penkiasdešimt virtualių monetų, kurių vertė prieš pusę metų tesiekė kiek mažiau nei vieną dolerį, o birželio pradžioje – viršijo tūkstantį. Tam, kad skaičiavimo procedūrų atlikimas nebūtų nuostolingas, būtini galingi kompiuteriai: prieš keletą mėnesių buvo paskaičiuota, jog įprastu nešiojamu kompiuteriu pirmąsias virtualias monetas pavyktų išgauti tik po daugiau nei dvejų metų triūso.

Siūlome pasižiūrėti vaizdo įrašą, kuriame pristatomi bitkoinai (anglų k.):

Turint galvoje neįtikėtinu greičiu augusią virtualių monetų vertę bei vis sudėtingėjantį jų generavimo procesą, nenuostabu, jog netruko atsirasti daugybė pasipelnyti išgaunant monetas siekiančių asmenų.

Virtualių monetų „gamintojų“ forumuose svarstoma galimybė vėsinti perkaitusius kompiuterius sausu ledu tam, kad sparčiau veiktų procesoriai, koreguoti kompiuterio komplektaciją ar pritaikyti kitas idėjas, tinkamas skaičiavimo apimčių didinimui. Vienas forumo dalyvių pasakojo jam pradėjus užsiiminėti virtualių monetų generavimu daugiabučio namo elektros energijas sąnaudas išaugus tiek, jog jį netruko aplankyti susirūpinę policijos pareigūnai, kurie manė kažkurį iš namo gyventojų auginant marihuaną.

2011-ųjų sausio 1-ąją vienas bitkoinas buvo vertas vos trisdešimties dolerio centų, tų pačių metų birželio 9 d. vienos virtualios monetos vertė jau siekė 29,55 dolerio. Tiesa, prieš įsilaužimą, vieno bitkonto vertė buvo nukritusi ir siekė 17,5 dolerio.

Bitkoinas kaip valiuta pripažįstamas šimtų interneto svetainių visame pasaulyje įskaitant vieną, pardavinėjančią nelegalias narkotines medžiagas bei keletą prekiaujančių pornografija. Taip pat, nepaisant to, jog visos transakcijos fiksuojamos viešųjų registrų, naudojantis bitkoinas užtikrinamas visiškas anonimiškumas – vienintelis atvejis, kuomet egzistuoja tikimybė atskleisti bitkoinais atsiskaitančio asmens tapatybę, yra tuomet, kai asmeninio sandėrio metu atsiranda poreikis konvertuoti tam tikrą valiutos kiekį į grynuosius.

Bitkoino konvertavimą į grynuosius pinigus reguliuoja virtualios valiutos keitykla „MtGox“. Visų bitkoinais paverstų JAV dolerių vertė „MtGox“ 2011 metų sausio mėnesį siekė kiek mažiau nei pusantro šimto tūkstančių, birželį ši suma buvo 143 kartus didesnė – per 21 mln. dolerių.

Bitkoinai vertę įgyja iš niekur ir griauna beveik visoms šiuo metu egzistuojančioms valiutoms galiojančias ekonomines normas. Bitkoino infliacijos tempas šiuo metu sudaro apie 7,2 proc. Tokia infliacija paprastai sukelia itin staigų ir spartų valiutos kurso kritimą, kaip praėjusio amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje įvyko Vokietijoje ar pastarąjį dešimtmetį vyksta Zimbabvėje, tačiau vietoje to bitkoino vertė per pastaruosius šešis mėnesius išaugo šimteriopai.

Didėjantis programišių dėmesys

Populiarėjant bitkoinui tebuvo tik laiko klausimas, kuomet juo susidomės programišiai. Pasirodė pranešimų, jog kompiuterinius įsilaužėlius vienijančios grupės, tokios, kaip „LulzSec“ ar „Anonymous“, panaudoja jų pačių virusais užkrėstų kompiuterių tinklą bitkoinų monetoms gaminti. Kitų šaltinių teigimu, vien su „Anonymous“ susijusių asmenų pažeidžiamų kompiuterių tinklus sudaro iš viso daugiau nei šimtas tūkstančių reguliariai naudojamų kompiuterių. Tokios apimties kompiuterių tinklas – net ir tuo atveju, jei didžioji dalis jo vienijamų kompiuterių virtualias monetas gamintų neproduktyviai – per dieną galėtų išgauti nuo keturių iki penkių šimtų virtualių monetų, vertų maždaug pusaštunto tūkstančio dolerių.

Kiek ši informacija teisinga, nežino ir pati bitkoino valiutos bendruomenė. Vieni bendruomenės nariai tvirtina, jog bitkoinų generavimas pasitelkiant pažeidžiamų kompiuterių tinklus yra nerealus dalykas, kiti sutinka, jog tai įmanoma, tačiau sako manantys, jog balandžio mėnesį pastebimai smukęs apdorojamų duomenų kiekis greičiausiai reiškia, jog bitkoinų generavimas nelegaliu būdu buvo sustabdytas. Vienas prisistatyti nepanoręs bitkoinų gamintojų bendruomenės narys tvirtino buvęs informuotas, jog įsilaužėliai susiprato, kad geresnės galimybės pasipelnyti egzistuoja ne atakuojant bitkoinų gamintojų bendruomenę, o tampant jos dalimi.

Yra daug veiksnių, skatinančių įsilaužėlių potraukį bitkoinams. Visų pirma, tai – virtualios erdvės ribų neperžengiantis eksperimentas, nekontroliuojamas nei valdžios, nei įtakingų korporacijų. Antra, jau minėtas didžiulis valiutos populiarėjimas.

Naudojantis virtualia valiuta sandėriai gali vykti bet kuriame pasaulio kampelyje ir daugeliu atveju įmanoma visiškai išvengti kontrolės, tad akivaizdu, jog tuo atveju, jei bitkoinų eksperimentas pasiteisintų, teisėsaugos institucijos susidurtų su rimtomis problemomis, mat pinigų plovėjams būtų užtikrintas beveik nesusekamas kanalas neteisėtoms procedūroms atlikti.

Ne mažiau problemiškas šioms institucijoms gali tapti neseniai „WikiLeaks“ paskelbtas sprendimas pripažinti naująją valiutą, užtikrinant ja aukojantiems asmenims absoliutų anonimiškumą, tokį, kokiu mėgaujasi iki šiol tinklalapiui informaciją tiekę demaskuotojai.

Taigi, visiškas anonimiškumas ir laisvė mainais už saugumą ir garantijas: didžioji dauguma bitkoino entuziastų mato kliūčių nevaržomos valiutos privalumus, o ne trūkumus. Tiesa, šių irgi netrūksta. Visų pirma, saugumas.

Bitkoinų piniginės šiuo metu saugomos neįslaptintos ir atlikti sandėriai neatšaukiami, jei virtualios valiutos vartotojas nepareikalauja kitaip. Dar prieš naujausią ataką vienas iš aktyviausių bendruomenės narių N. Schneideris tvirtino, jog bendruomenės techniniai lyderiai šiuo metu aktyviai siekia virtualių piniginių įslaptinimo, kad kompiuteriniai įsilaužėliai daugiau nebegalėtų į jas kėsintis. Kita vertus, anot jo, bitkoinai – tarsi grynieji pinigai, juos privalu saugoti ir nelaikyti labai didelių sumų prastai nuo įsilaužimų apsaugotame kompiuteryje.

Įsilaužimas į virtualios valiutos keityklą „MtGox“

Žinoma, tarp gausėjančių valiutos gerbėjų visada buvo ir visada bus tokių, kurie neužtikrins pakankamo saugumo savo kompiuteryje. Štai šia spraga savaitės pradžioje pasinaudojo programišiai. „Panašu, kad kažkieno, atlikusio mūsų sistemų auditą ir turėjusio tik nuskaitymo (angl. read-only) galimybę, kompiuteris buvo užkrėstas. Tai leido kažkam gauti mūsų duomenų bazę“, – rašoma bitkoino kūrėjų svetainėje.

Įsilaužėliai sugebėjo gauti virtualios valiutų keityklos „MtGox“ duomenų bazę su daugiau nei 60 tūkst. jos klientų duomenimis. Tuomet programišiai įsilaužė į vieną sąskaitą ir bandė parduoti didelį kiekį virtualios valiutos. Jiems nepavyko visiškai ištuštinti sąskaitos, kadangi apgavystė buvo automatiškai sustabdyta, kai įsilaužėliai pasiekė iškeistos valiutos dienos ribą – 1 tūkst. JAV dolerių.

Nepaisant to, per kelias minutes bitkoinų vertė nuo 17,5 dolerio smuko beveik iki nulio.

„MtGox“ valdytojas Markas Karpelesas tikina, kad į kitas sąskaitas nebuvo įsilaužta. Visus po atakos įvykdytus sandorius žadama atšaukti, o bitkoinų vertę atstatyti į tą, kuri buvo prieš įsilaužimą. Toks sprendimas papiktino vartotojus, kurie spėjo pasipelnyti iš staigaus valiutos vertės nuosmukio. „Kodėl visi, sugebėję pasipelnyti, turi kentėti dėl jūsų nesugebėjimo apsaugoti svetainės?“ – tinklalapio forume klausė Elments vardu pasirašęs vartotojas.

Taip pat visi vartotojai turės patvirtinti savo tapatybę, kadangi nutekintoje duomenų bazėje buvo ir užšifruoti vartotojų slaptažodžiai, tad jei programišiams pavyktų šifrą „nulaužti“ jie galėtų prisijungti prie svetimų sąskaitų.

Įsilaužimo pasekmės

Net ir tiesiogiai su bitkoinais susiję asmenys sutinka, jog iki „MtGox“ atakos bitkoinų ateitis buvo diskutuotina, ir prarastas pasitikėjimas virtualia valiuta gali turėti lemtingų pasekmių. Bitkoinų kūrėjo Gavino Andreseno teigimu, augimo tempas nebus išlaikytas.

Specialistas sakė nežinąs, ar dabartinė virtualios valiutos vertė cirkuliuojančių valiutų atžvilgiu išliks, tačiau neslėpė beveik neabejojantis ją gerokai smuksiant tuo atveju, jei pasitikėjimas bitkoinu akivaizdžiai kris. Anot jo, bitkoinas yra pirmas tokio pobūdžio eksperimentas, žmonės turėtų jį vertinti taip pat, kaip kažkada buvo vertinamas internetas – arba populiarumas bus milžiniškas, arba jo nebus.

„Aš nuo pat pradžių sakiau, kad bitkoinai yra eksperimentas, taigi jūs galite jais pasitikėti tiek, kiek pasitikite kitais naujais projektais. Tai gali pakeisti pasaulį, tačiau taip pat tai gali būti rizikinga“, – visiems bitkoino gerbėjams priminė Gavinas Andresenas.

Bet kuriuo atveju, pasak G. Andreseno, niekas nesitiki, jog bus lengva – net ir turint galvoje faktą, jog šiuo metu bitkoino eksperimentas atrodo esantis nepaprastai sėkmingas, neabejotina, jog artimiausiu metu bus susiduriama su nauju kainų išpūtimu, suktybėmis, virusais įrangoje, su bitkoinu susijusių sandėrių žlugimu bei kitomis problemomis, dalį kurių šiuo metu gali būti sunku net įsivaizduoti.

Sujaudinti bitkoiną ištikusių nesėkmių labiausiai į idealizmą linkę bendruomenės nariai bando akcentuoti nevaržomos valiutos potencialą tuo atvejų, jei ji visgi įsitvirtintų. Kad ir kaip paradoksaliai skambėtų, dalis bendruomenės narių mano, jog sėkmingam bitkoino funkcionavimui užtikrinti būtina bent minimali teisinė kontrolė.

Vienas iš Bitkoino konsultacijų tarnybos įkūrėjų Amiras Taaki primena, jog nemaža trečiojo pasaulio šalyse gyvenančių žmonių dalis yra tiesiogiai priklausomi nuo korumpuotos valdžios ir bankų malonės, taigi, bitkoinas gali susidurti su drastiškomis pridėtinėmis išlaidomis ir korupcija. Šiuo metu vykdant tarptautinį pinigų pervedimą gali būti pareikalauta sumokėti iki 23 proc. komisinių, ir tai – ne kapitalizmas, tai – kapitalizmo korupcija, piktinosi A. Taaki.

Praėjus vos keletui dienų po to, kai stambaus masto ataka prieš „MtGox“ parklupdė naują valiutą ant kelių, idealistai jau laukė, kol virtuali keitykla vėl ims funkcionuoti tam, kad pamatytų, ar taisyklių, valdžios ar korporacijų kontrolės nevaržoma valiuta pasirodys esanti pajėgi atlaikyti pirmąsias nesėkmes ir pademonstruos turinti potencialią atsilaikyti iki ims ryškėti pirmieji ženklūs jos privalumai.

Didelius kiekius bitkoinų virtualiose piniginėse sukaupę monetų gamintojai kamuojami kiek kitokių rūpesčių – nė vienas jų nežino, ar jų virtualios piniginės turinys bus vertas milijonų, ar vos keleto dolerių. Taigi, laukti yra ko.

Komentarai (44)