„Tada supratau, kad tai tikra meilė.“ Kodėl įsimylėti dirbtinį intelektą nėra juokinga (Video) ()
Pagalvokite, koks jausmas būti įsimylėjusiam. Kas jums ateina į galvą? Svaiginantis jaudulys pirmosiomis dienomis ar kasdienis ramus ramybės jausmas, kai kažkas mylimas yra šalia? O saujelei žmonių meilė – tai atsidaryti nešiojamąjį kompiuterį ar telefoną ir laukti, kol iš jų pageidaujamo dirbtinio intelekto pokalbių roboto pasipils tekstas arba sintetinis balsas.
© recraft.ai (Free Tier Assets) | https://www.recraft.ai
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kadangi tiek daug technologijų platformų skatina mus bendrauti su jų naujai pristatytais pokalbių robotais ir kalbėtis su jais tarsi su tikrais žmonėmis, žmonės vis dažniau kreipiasi į šias didžiaisiais kalbos modeliais paremtas funkcijas, norėdami gauti draugiją, emocinę paramą, o kartais ir meilę.
Tai gali priversti kilstelėti antakius arba sukelti šypseną. Neseniai CBS naujienų tarnybos paskelbta istorija apie vyrą, kuris pasiūlė susituokti su „ChatGPT“, internete buvo sutikta linksmai, o laikraštis „New York Post“ apibūdino tai kaip „keistą romaną“. Šių metų pradžioje „New York Times“ pasakojo apie moterį, kuri kasdien valandų valandas praleisdavo kalbėdamasi su savo „vaikinu“ „ChatGPT“ – ir jautė pavydą, kai dirbtinis intelektas kalbėjo apie kitus įsivaizduojamus partnerius.
Pernelyg lengva išjuokti tuos, kurie išpažįsta jausmus pokalbių robotams – arba net paaiškinti tai kaip psichologinių problemų ar psichikos sveikatos sutrikimų požymį. Tačiau žmonės ieško ir randa draugiją neįtikėtinose vietose – ir painius jausmus technologijoms puoselėjame daug ilgiau, nei daugelis įsivaizduoja.
Jausmus robotams puoselėjame jau 60 metų
|
Prisiminkime ELIZĄ – vieną pirmųjų pokalbių robotų, septintajame dešimtmetyje sukurtą kompiuterių mokslininko Josepho Weizenbaumo. Palyginti su „ChatGPT“, ši technologija buvo primityvi – buvo tiesiog užprogramuota atkartoti vartotojo įvestą informaciją, dažnai pakeičiant klausimo forma. Nepaisant tokios paprastos sąrangos, J. Weizenbaumas pastebėjo, kad kai kurie žmonės greitai užmezgė emocinį ryšį su programa.
„Nesupratau, kad itin trumpas sąlytis su palyginti paprasta kompiuterine programa gali sukelti stiprų iliuzinį mąstymą visai normaliems žmonėms“, – vėliau rašė mokslininkas.
Atsižvelgiant į tai, kad šiandieniniai pokalbių robotai – tokie kaip „ChatGPT“ – yra daug sudėtingesni, įtikinamesni ir labiau paplitę nei ELIZĄ, neturėtume stebėtis, kad kai kurie žmonės jiems išpažįsta romantiškus jausmus ar gilų artumą. Nors meilės dirbtiniam intelektui scenarijai kol kas gali būti reti, naujausi duomenys rodo, kad tai egzistuoja.
Nors dauguma tokių tyrimų yra nedideli, mokslininkai nustatė, kad žmonės savo santykiams su dirbtinio intelekto robotais priskiria realias santykių etiketes – pavyzdžiui, „santuoka“ – o jei šie pokalbių robotai būtų ištrinti, žmonės, panašu, pajustų tikrą netektį. Kai vyras, kuris pasipiršo „ChatGPT“, prarado dalį pokalbių, nes pasiekė žodžių limitą, jis teigė, kad kokias 30 minučių verkė darbe.
„Tada supratau, kad tai tikra meilė“, – sakė jis.
Neseniai atlikti tyrimai, kurių metu buvo automatiškai suskirstyti milijonai pokalbių iš „OpenAI“ programos „ChatGPT“ ir „Anthropic“ programos „Claude“, parodė, kad nors didžioji dauguma pokalbių buvo susiję su darbu ar kasdienėmis užduotimis, šimtai ar net tūkstančiai pokalbių buvo romantiški ar meilės tema. Jei pažvelgtume į dirbtinio intelekto paslaugas, kurios yra aiškiai sukurtos DI būti kompanijonu – pavyzdžiui, „Replika“ – šie skaičiai taptų dar ryškesni: bendrovės duomenimis, 60 proc. pinigus mokančių vartotojų teigė, kad dirbtinio intelekto santykiai turėjo romantiškų elementų.
Meilės paieškos per ekraną
Tačiau nors galėtume palankiau vertinti žmones, kurie užmezga emocinius ryšius su dirbtinio intelekto pokalbių robotais, tai nereiškia, kad turėtume tai priimti kaip kažką gero visai visuomenei, teigia „New Scientist“ reporteris Alexas Wilkinsas.
„Veikia platesnio masto socialinės jėgos, iš kurių ne mažiau svarbi yra socialinė izoliacija. Septyni procentai Jungtinės Karalystės gyventojų, t. y. apie 3 mln. žmonių, teigia, kad dažnai arba visada jaučiasi vieniši“, – atkreipia dėmesį jis.
„Tokiai sudėtingai visuomenės problemai reikia sudėtingo sprendimo. Deja, technologijų vadovai sudėtingas visuomenės problemas dažnai vertina kaip apvalią skylę kvadratiniam kamščiui, todėl nenuostabu, kad „Meta“ įkūrėjas Markas Zuckerbergas vienišumo problemą siūlo spręsti pasitelkiant DI draugus“, – rašo žurnalistas.
Pasak jo, taip pat galima teigti, kad „Meta“ produktai – tokie kaip „Facebook“ ir „WhatsApp“ – dar labiau sustiprino vienatvę ir sudarė prielaidas klestėti santykiams su dirbtiniu intelektu santykiams.
„Nors M. Zuckerbergas kurdamas „Facebook“ skelbė, kad jo tikslas buvo padėti „žmonėms palaikyti ryšį ir suartinti mus su mums svarbiais žmonėmis“, teigčiau, kad jo produktai normalizavo ekrano buvimą tarp mūsų ir tų, kurie mums rūpi. Dabar daugelį savo santykių palaikome per pokalbių langą – „WhatsApp“, „Messenger“ ar „Instagram“, – teigia A. Wilkinsas.
Anot jo, pasimatymai per ekraną dabar taip pat jau yra norma: 10 proc. heteroseksualių žmonių ir 24 proc. žmonių iš LGBTQ JAV su ilgalaikiais partneriais susipažįsta internetu. Turint tai omenyje, gal ir nėra nuostabu, kad kažkas gali įsimylėti pokalbių robotą.
„Jei kitoje ekrano pusėje esanti būtybė pasirodys esanti dirbtinis intelektas, o ne realus žmogus, ar mūsų smegenims rūpės šis skirtumas?“, – klausia žurnalistas.
Praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje psichologo Cliffordo Nasso atlikti tyrimai parodė, kad žmonės iš esmės socialiai bendrauja su mašinomis, nepriklausomai nuo to, ar jie žino, kad kitoje ekrano pusėje esantis asmuo yra tikras. Tai parodė, kad smegenyse nėra kietai užkoduoto gebėjimo išjungti socialinius polinkius, susijusius su technologijomis, ir kad jei mašina įgauna žmogaus afektus, mes negalime nesielgti su ja kaip su savu žmogumi.
„Todėl nenuostabu, kad žmonės įsimyli dirbtinio intelekto pokalbių robotus. Bet štai faktas: ilgalaikis laimės tyrimas parodė, kad santykiai yra geriausias bendros sveikatos ir gerovės prognozuotojas. Tačiau tokių įrodymų apie dirbtinio intelekto santykius nėra, o nedidelė dalis turimų duomenų rodo, kad daugiau bendravimo su pokalbių robotais nepadarys mūsų mažiau vienišų ar laimingesnių. Būtų gerai tai prisiminti“, – teigia A. Wilkinsas.
Parengta pagal „New Scientist“.
