Šį rugsėjį multimilijardinė kompanija „Google“, sukūrusi kai kurių akimis beveik tobulą interneto paiešką, atšventė 13-ąjį gimtadienį. Tačiau šiandien „Google“ jau nėra tik paieška – tai milžiniška imperija, įsigalėjusi tiek mūsų kompiuteriuose, tiek mūsų smegenyse.

Per 13 metų dviejų Stenfordo universiteto doktorantų Larry Page’o ir Sergey’aus Brin’o bendras mokslinis darbas virto viena pelningiausių pasaulio korporacijų – šiandien jos rinkos vertė daugiau nei 175 mlrd. JAV dolerių, o joje dirba apie 30 tūkst. darbuotojų. Beje, „Merriam Webster“ ir „Oxford English“ žodynuose jau yra veiksmažodis „to google“, reiškiantis pasinaudoti „Google“ paieška reikiamai informacijai surasti. Lietuvoje taip pat dažnai išgirstame siūlymą „pagūglinti“.

Tačiau dabar „Google“ yra daugiau nei vien interneto paieška – kasdien naudojamės daugybe kitų šios kompanijos teikiamų paslaugų. Elektroninius laiškus gauname į „Gmail“ pašto dėžutę, filmus žiūrime ir muzikos klausomės portale „YouTube“, orientuojamės, naudodamiesi internetiniu žemėlapiu „Google Maps“, internete naršome programa „Chrome“, o „Google+“ socialinis tinklas meta pirštinę tiesiai į virtualų „Facebook“ veidą.

Be to, beveik pusėje išmaniųjų telefonų „sukasi“ šios milžinės nupirkta ir dabar tobulinama operacinė sistema „Android“. Be „Google“ sunkiai įsivaizduojamas ir interneto reklamos verslas – šios kompanijos paslaugos „AdWords“, „AdSense“ ar „Google Analytics“ jau seniai tapo kasdieniais rinkodaros ir reklamos specialistų įrankiais. Todėl įdomu pažvelgti atgal ir suprasti, kas gi tie du genijai, sukūrę „Google“ milžinę. Ir kaip ši kompanija tapo visur esančia ir viską matančia akimi?

Kažkada seniai seniai, tolimoje Kalifornijoje…

Kaip jau minėjome, „Google“ įkūrė du Stenfordo universiteto studentai L. Page’as ir S. Brin’as. Abu jie buvo ypač gabūs matematikos ir informatikos srityse. Nieko keista, juk akademinė aplinka ir kompiuteriai juos lydėjo nuo pat vaikystės. L. Page’o tėvas buvo Mičigano universiteto profesorius ir gilinosi į informatikos bei dirbtinio intelekto sritis. S. Brin’o tėvas, iš Sovietų Sąjungos su visa šeima emigravęs žydų kilmės matematikos profesorius, dirbo Merilando universitete. Susitiko Larry ir Sergey’us 1995 metais, kai abu įstojo į Stenfordo universiteto doktorantūros studijas. Nors iš pradžių vaikinai gan stipriai nesutarė, po metų jau kartu dirbo bendrame moksliniame projekte.

Tuo metu internetas dar tik vystėsi, o naudojamos paieškos sistemos buvo netobulos – dažniausiai paieškos rezultatai būdavo rūšiuojami pagal tai, kiek kartų tinklalapyje pasikartodavo ieškomas žodis. L. Page’as savo moksliniam darbui pasirinko paieškos internete sritį. Kaip tikras inžinierius, jis pasišovė sukurti tokį algoritmą, kuris nustatytų visas nuorodas, kreipiančias į konkretų tinklalapį. Panašiai yra vertinami moksliniai straipsniai – didesnę svarbą įgauna labiau cituojamas darbas.

L. Page’as į pagalbą pasikvietė S. Brin’ą ir 1997 m. abu išspausdino straipsnį, kuriame buvo aprašyti pagrindiniai „Google“ paieškos variklio principai. Šis pavadinimas kildinamas iš žodžio „googol“, reiškiančio labai didelį skaičių – vienetą su šimtu nulių. Jis simbolizavo informacijos kiekį, su kuriuo turėtų susitvarkyti naujoji paieškos sistema.

„Neilgai trukus kasdien sulaukdavome po 10 tūkst. paieškų. Tada pradėjome manyti, kad vis dėlto sukūrėme šį tą vertinga“, – dabar prisimena L. Page’as. Šitoks neryžtingumas nestebina, juk tuo metu ypač greitai pūtėsi vadinamasis „dot-com“ burbulas ir paieškos sistemas kūrė kone kas trečia pradedanti kompanija. Be to, L. Page’as ir S. Brinas nenorėjo mesti doktorantūros studijų. Tačiau entuziazmas vis labiau plėsti savo sistemą buvo „išsekinęs“ jų kreditines korteles – serveriams pirkti buvo išleista apie 15 tūkst. dolerių. Tad teko ieškoti investuotojų. Pirmasis jų buvo Andy Bechtolsheimas, vienas „Sun Microsystems“ įkūrėjų. Vos pamatęs, kaip veikia „Google“, jis tuoj pat išrašė 100 tūkst. dolerių čekį kompanijai „Google, Inc.“, kuri buvo įregistruota 1998 m. rugsėjo 14 d.

1999 m. įvairūs investuotojai „Google“ jau buvo atseikėję apie 25 mln. dolerių. Tais pačiais metais L. Page’as tarė: „Manau, kad greitai tapsime rimtais konkurentais tokiems milžinams, kaip „Yahoo“, „Amazon“ ar AOL. Net neabejojame, kad gana greitai būsime geriausia paieška pasaulyje“. Šie žodžiai iš tiesų išsipildė, nes jau 2000 m. kompanija pasirašė kontraktą, pagal kurį „Google“ tapo pagrindine tuo metu milžiniško „Yahoo!“ portalo paieškos sistemų tiekėja, o 2002 m. tą patį padarė kitas portalas milžinas AOL.

Smagratis įsisuko

2000 m. birželį „Google“ pasiekė svarbų rezultatą – paieškos duomenų bazėse jau puikavosi vienas milijardas tinklalapių. Visa tai vyko tuo metu, kai aplink gausybė informacinių technologijų verslu užsiimančių firmų bankrutavo – sproginėjo „dot-com“ burbulas. Tačiau „Google“ įkūrėjams ši krizė suteikė naują paspirtį – žlungančios firmos daug pigiau pardavinėjo savo techninę įrangą, kurią L. Page’as ir S. Brin’as mielai pirko.

Vis dėlto paieška pati savaime pajamų neteikė, o abu jos kūrėjai net neturėjo sugalvoję aiškaus būdo, kaip iš to užsidirbti. Kai jie samdė pirmuosius darbuotojus, vienas būsimų darbuotojų Edas Karrelsas paklausė S. Brin’o, kaip jie ruošiasi užsidirbti pinigų iš savo paieškos. Šis jam atsakė: „Nežinau, ką nors sugalvosim.“

Lengviausia buvo sekti kitų portalų pavyzdžiu ir pagrindiniame paieškos lange skelbti reklamą. Tačiau L. Page’o ir S. Brin’o viduje tūnantis inžinieriaus genas neleido eiti pramintu keliu. Jie sugalvojo naują sistemą „AdWords“, kuri ieškančiajam rodo tik su jo įvestais paieškos žodžiais susijusius reklaminius pranešimus. Toks būdas labai greitai pasiteisino ir pradėjo uždirbti dideles sumas pinigų. Tokias dideles, jog abu „Google“ „tėvai“ suprato, kad trys galvos geriau nei dvi ir kad jiems trūksta patirties valdyti tokią didelę kompaniją.

Tad 2001 m. vykdomuoju direktoriumi buvo pasamdytas Ericas Schmidtas, prieš tai vadovavęs „Novell“ kompanijai. Patys „Google“ autoriai irgi nepaleido jos vairo: S. Brin’as tapo technologijų, o L. Page’as – produktų skyriaus vadovu. Nuo tada šis triumviratas kartu valdė didžiulę kompaniją, tačiau šių metų pavasarį E. Schmidtas užleido direktoriaus vietą L. Page’ui.

Maždaug 2003–2004 m. „Google“ vertė pasiekė 23 mlrd. JAV dolerių. Nuo tada ši kompanija ne tik kūrė inovacijas, bet ir ėmė pirkti kitas kompanijas su perspektyviais projektais, kuriuos toliau plėtojo ir įtraukė į savo produktus. Tarp naudingiausių pirkinių verta paminėti portalą „YouTube“, operacinę sistemą, skirtą mobiliesiems įrenginiams, „Android“ bei prieš kelis mėnesius įsigytą telekomunikacijų techniką gaminančią įmonę „Motorola Mobility“.

Pastarasis sandoris „Google“ kompanijai buvo reikalingas ne tiek dėl techninės bazės, kiek dėl „Motorolai“ priklausančio telekomunikacijų patentų paketo. Šie patentai pravers kovojant su viena didžiausių konkurenčių išmaniųjų mobiliųjų įrenginių srityje – kompanija „Apple“.

Principai, varantys „Google“ garvežį

Svarbu tai, kad ir šiandien visą „Google“ veiklą yra persmelkę L. Page’ui ir S. Brin’ui svarbūs principai. Bene žymiausias jų yra visos kompanijos moto – nebūti blogiu (angl. „Don’t be evil“), arba „gali uždirbti pinigus, nedarydamas blogio“. Šis šūkis, beje, nepriklauso įkūrėjams – jį sugalvojo „Gmail“ pašto kūrėjas Paulas Buchheitas ir vienas pirmųjų „Google“ inžinierių Amitas Patelas. Tiesa, pastaruoju metu šis principas susvyravo, juk „Google“ tapo tokia pačia didele kompanija, netgi milžine, kaip ir kitos „blogio imperijos“ – „Microsoft“ ar „Apple“. Be to, vis dažniau pasigirsta abejonių dėl kasdien apie kiekvieną internautą „Google“ surenkamų duomenų saugumo bei privatumo išsaugojimo.

Kitas principas, leidžiantis „Google“ taip plėtotis, kurį ne kartą kompanijos viduje yra pabrėžęs S. Brinas, – pirma paleisti, o tada tobulinti. O tobulinimo etapas gali tęstis visą produkto gyvavimo laiką. Ko gero, ryškiausias to pavyzdys yra elektroninis paštas „Gmail“, kuris su bandomosios versijos etikete gyvavo nuo 2004 iki 2007 m.. Tačiau ir dabar kas kelis mėnesius jame yra diegiamos naujovės.

Dar vienas „Google“ bruožas – kitoks darbuotojų vertinimas: jiems sukuriamos puikios sąlygos dirbti ir ilsėtis, o jų biurai greičiau primena žaidimų aikšteles. Darbuotojai 20 % darbo laiko gali naudoti savo projektams kurti. Ne veltui 2007 ir 2008 m. žurnalas „Fortune“ kompaniją „Google“ išrinko geidžiamiausia darboviete.

„Google“ laiko lentelė

Metai

1998 – Įregistruota „Google“ kompanija

1999 – Investuotojai jai skyrė 25 mln. dolerių

2000 – Paieška surinko 1 mlrd. tinklalapių

2000 – Pristatyta interneto reklamos paslauga „AdWords“

2001 – E. Schmidtas tapo direktoriumi

2002 – Pasirašytas kontrakas su portalu AOL

2004 – Paleistas elektroninis paštas „Gmail“

2004 – „Google“ pradėta kotiruoti akcijų biržoje

2005 – Buvo sukurti „Google Maps“ ir „Google Earth“

2006 – „Google“ už 1,65 mlrd. dolerių įsigijo „YouTube“ portalą

2007 – Pristatyta „Android“ operacinė sistema, skirta mobiliesiems įrenginiams

2008 – „Google“ paieška indeksavo vieną trilijoną tinklalapių

2008 – Sukurta „Chrome“ interneto naršyklė

2010 – Pristatyta telefonų programėlių parduotuvė „Android Market“

2011 – E. Schmidtas direktoriaus pareigas užleido L. Page’ui

2011 – Pradėjo veikti socialinis tinklas „Google+“

2011 – „Google“ už 8,83 mlrd. dolerių įsigijo kompaniją „Motorola Mobility“

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Veidas.lt

Komentarai (3)