„Google“ slapta jūsų klausėsi. Sumokės juokingai mažą baudą ()
„Google“ slapta klausėsi savo klientų, kas jau beveik nestebina. Milžinė sutiko sudaryti taikos sutartį, kuria būtų nutrauktas kolektyvinis ieškinys, nors ieškinio suma gali būti abejotina.
© Picryl (atvira licencija) | https://picryl.com/media/google-www-online-search-computer-communication-f6d8a2
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Jau daugelį metų vieša paslaptis, kad kasdien mus lydintys balso asistentai yra užprogramuoti mūsų klausytis. Juk kaip „Google Assistant“ žinos, kad su juo kalbate, jei išjungėte prieigą prie mikrofono? Arba kaip kitaip paaiškintumėte situaciją, kai kalbatės su draugu apie konkretų dalyką, o socialiniuose tinkluose matote to produkto reklamas? „Google“ turėjo būti skirta bauda, tačiau naujausias susitarimas tik pakurstys situaciją.
Amerikos milžinė sutiko sumokėti 68 mln. dolerių, kad išspręstų kolektyvinį ieškinį dėl „Google Assistant“. Byloje buvo pateikti kaltinimai, kad bendrovės balso sistema neteisėtai perėmė ir įrašinėjo vartotojų pokalbius be jų sutikimo, o vėliau, be kita ko, panaudojo duomenis reklamos tikslais. „Google“ nepripažino kaltės, o tai nėra naujiena taikių susitarimų pasaulyje.
|
Bylos centre buvo vadinamieji „klaidingi aktyvavimai“. Ieškinyje teigiama, kad „Google Assistant“ tariamai įjungė mikrofoną ir įrašė garsą net tada, kai vartotojas nebuvo ištaręs jokio raktinio žodžio. Vartotojo požiūriu, tai yra privatumo pažeidimas, kurį sunku paaiškinti kaip atsitiktinį. Tai ypač pasakytina apie atvejus, kai kyla įtarimų, kad įrašų dalys buvo išsiųstos trečiosioms šalims ir panaudotos tikslinei reklamai.
Tai nėra pavienis atvejis. 2021 m. „Apple“ sumokėjo 95 mln. dolerių, kad išspręstų panašią bylą, susijusią su „Siri“. Abiem atvejais pasakojimas beveik identiškas: vartotojai jaučiasi nugirsti, įmonės kalba apie nesusipratimus ir sistemos patobulinimus, o rezultatas sprendžiamas prie derybų stalo, o ne teismo salėje. Tai savo ruožtu sukelia dar didesnį nepasitikėjimą. Jei visi sako, kad nieko neįvyko, kodėl sąskaitos tokios didelės?
„Google“ tai dar vienas skyrius ilgoje privatumo ginčų istorijoje. Praėjusiais metais bendrovė sutiko sumokėti 1,4 mlrd. dolerių pagal susitarimą su Teksaso valstija dėl vietos duomenų apsaugos įstatymų pažeidimų. Akivaizdu, kad nebaudžiamo duomenų rinkimo era baigėsi, bent jau kai kuriose jurisdikcijose.
